aA
Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vyksta diskusijos dėl minimalios algos (MMA) nustatymo kitiems metams. Kokia MMA turi būti nuo 2019 m. sausio 1 -osios, dar kartą bus mėginama susitarti rugpjūčio 27-ąją vyksiančiame posėdyje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė, Lietuvos trišalės tarybos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad valdžia gali ir turi panaudoti jai prieinamas priemones, kad padėtis nors kiek gerėtų. Minimalaus atlyginimo indeksavimas yra vienintelis mechanizmas, per kurį valstybė tiesiogiai gali daryti įtaką darbo užmokesčio augimui. Dabar MMA garantuoja tik tam tikrą skurdo lygį.
Inga Ruginienė
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 eurų, iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.

Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo - niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, kokio siekiama.

Formulė, rodos, visai paprasta - MMA turėtų būti 45-50 proc. nuo vidutinės mėnesio algos (VDU). Kad politikavimu net nekvepėtų, tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai sutiko į pagalbą pasitelkti nešališkus ekspertus - Lietuvos banko (LB) specialistus. Nesiimsiu čia vertinti, kiek šios institucijos vaidmuo minimame procese yra nešališkas, tačiau pirmąjį kartą pasiūlyta į formulę imti net ne einamųjų metų, o 2017 m. VDU. Suprantama, profesinės sąjungos kategoriškai su tuo nesutiko, nes nustatant minimalią algą 2019 m. ir VDU turi būti toks, koks prognozuojamas tiems metams.

Tada Lietuvos banko ekspertai pasiūlė kitą VDU apskaičiavimo metodiką, kurią Europos statistikos agentūra „Eurostat“ taiko norėdama palyginti visų ES šalių, nustatančių nacionalinį atlyginimo minimumą, duomenis. Imamas tik bazinis VDU, nurodomas darbo sutartyse, be nereguliarių priedų. Sėkmė čia tik tokia, kad su Lietuvos banku ir Vyriausybe jau nekyla ginčų, kurių metų VDU reikėtų imti, nes visi sutinka, kad reikia naudotis 2019 metų VDU prognoze. Tačiau ir antruoju LB pasiūlytu metodu skaičiuojant išeina, kad MMA nuo kitų metų turėtų kilti tik iki 420 eurų.

„Vidutinis darbo užmokestis yra ekonominis rodiklis, kuris parodo, kiek tuo metu darbdavys yra pasirengęs mokėti už darbą, o kalbant dar grubiau - darbo jėgos kainą. Jei darbdaviai turi galimybę mokėti priedus, o kai kur išaiškėja, kad juos moka net tūkstančiais, nors atlyginimas sutartyje yra 500 eurų, tai ir parodo jo potencialą mokėti tokius pinigus. Todėl skaičiuojant MMA mes turime imti tokį VDU, kuris yra nurodytas Vyriausybės nutarime ir įprastai skaičiuojamas Lietuvoje“, - sako I.Ruginienė.

Pažangūs ekonomistai tvirtina, kad darbo užmokesčio minimumo didinimas turi būti traktuojamas ne kaip ekonomikos augimo pasekmė, o kaip jo sąlyga. Darbo užmokesčio didinimas reikalingas, kad būtų skatinamas vidaus vartojimas, pramonės ir verslo plėtra, būtų sudarytos prielaidos formuotis viduriniam sluoksniui.

„Pastaruoju metu, ypač prieš priimant prieštaringai vertinamos mokesčių reformos įstatymus, dažnai buvo pabrėžiama, kad Lietuvoje dideli darbo mokesčiai. Tačiau iš tikrųjų ne jie yra problema, o žemos iš darbo gaunamos pajamos.

Ir valdžia čia gali ir turi panaudoti jai prieinamas priemones, kad padėtis nors kiek gerėtų. Minimalaus atlyginimo indeksavimas yra vienintelis mechanizmas, per kurį valstybė tiesiogiai gali daryti įtaką darbo užmokesčio augimui. Dabar MMA garantuoja tik tam tikrą skurdo lygį“, - sako I.Ruginienė.

Neturint pajamų iš kitų šaltinių minimali alga neapsaugo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Profesorius Boguslavas Gruževskis yra įspėjęs, kad per darbo apmokėjimą atėjęs skurdas yra ypač pavojingas. Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis gyventojų, bet vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.

Reikia pažymėti, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią taip didžiuojasi priimta Lietuva, ekspertai taip pat konstatavo, kad skirtumas tarp atlyginimų, mokamų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, mažėja pernelyg lėtai.

Pasak I.Ruginienės, oponentų teiginiai, kad vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios algos santykis neturi peržengti 50 proc., pasirodo, niekuo nepagrįstas. Jokie tyrimai nėra atlikti, kurie parodytų, kad perkopus šią ribą, atsiranda koks nors pavojus ekonomikai. Minimas skaičius tėra rekomendacinio pobūdžio ir grįstas tik prielaidomis.

Tiesa, LB atstovai, Trišalės tarybos nariams pateikdami skaičiavimus, kažkodėl kelis kartus pabrėžė, jog jeigu VDU ir MMA santykiui nustatyti būtų imamas toks VDU, kaip įprasta skaičiuoti Lietuvoje (su priedais), Lietuva statistinėse ES lentelėse atrodytų labai „išskirtinė“. Na, beveik tokia, kaip Slovėnija. Panašu, kad mūsų akys taip priprato prie Lietuvos vardo šmėžavimo apatinėse statistinių lentelių dalyse, kad jo šoktelėjimas į viršų traktuojamas beveik kaip nesėkmė.

Į MMA ir VDU santykį be susirūpinimo žiūrėti kviečia ir profesorius Romas Lazutka. Lietuvoje sukuriamame BVP kapitalo pajamų dalis yra neproporcingai didelė lyginant su darbo pajamomis. Tokiomis sąlygomis didinat MMA, anot profesoriaus, tai gali pasireikšti ne prekių brangimu ir tarptautinio konkurencingumo praradimu, bet kapitalo dalies nacionalinėse pajamose mažėjimu ir tuo pačiu pajamų nelygybės mažėjimu. O tai, kaip žinoma, - vienas pagrindinių valdančiosios daugumos prioritetų. Na, bent jau buvo.

Kad MMA procentas nuo vidutinio darbo užmokesčio pernelyg „mistifikuojamas“, mano ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, diskutuodami dėl MMA visiškai pamirštame, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika yra viena didžiausių visoje ES, o atlyginimai vokeliuose sudaro trečdalį ar net 40 proc. viso darbo užmokesčio fondo. „Jeigu iš tikrųjų yra taip, vadinasi, tikrasis atlyginimas yra gerokai didesnis negu Statistikos departamento skelbtasis, todėl ir MMA procentas nuo VDU turėtų būti kur kas didesnis! Juk minimali mėnesio alga yra ta, kurią darbdavys privalo mokėti neišsisukinėdamas, o faktinį atlyginimą sudaro oficiali ir šešėlinė dalis“, - savo komentare rašė ekonomistas.

Darbdavių organizacijų atstovai Trišalėje taryboje iš pradžių apskritai nerodė noro tartis dėl MMA kėlimo nuo kitų metų sausio 1 d. Nors jie ir skundžiasi, kad ne tik kad už minimalią, bet jau ir už gerokai didesnę algą negalima rasti darbuotojų, tačiau vis tiek smarkiai priešinasi profesinių sąjungų pasiūlymui MMA kelti iki 450 eurų. Turbūt dėl to darbdaviai pasirinko geriau palaikyti Vyriausybės siūlomą dydį - 420 eurų, sako I.Ruginienė.

„Vis dėlto darbdavius dar galima suprasti, jie visada, kartais vien tik iš inercijos, priešinsis tam, kad darbuotojai uždirbtų daugiau (juk iš verslininkų kišenės!). Tačiau išties sunku suprasti Vyriausybę, kodėl nenorima bent kiek padoriau kelti minimalios algos augančios ekonomikos sąlygomis. Juk tai paskatintų daugelį ekonomikos sektorių, ypač veikiančių vidaus rinkoje, o iš šešėlinės ekonomikos ištraukus dalį pinigų, valstybės biudžetą pasiektų daugiau gyventojų pajamų mokesčio lėšų, „Sodrą“ - daugiau socialinio draudimo įmokų.

Tad Vyriausybės atstovų norisi paklausti, kada valdžia nors kartą (pirmąjį!) stos silpnesniųjų pusėn ir, užuot ieškojusi argumentų, kaip „pritempti“ formulę prie 420 eurų, pademonstruos palaikymą darbuotojų atstovams? Ir šis klausimas - anaiptol ne retorinis. Atsakyti į jį bus proga jau rugpjūčio 27 d. Lietuvos trišalės tarybos posėdyje“, - sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė, Lietuvos trišalės tarybos pirmininkė I.Ruginienė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išbandė praktiškai: su kuria lietuviška mokėjimo kortele geriausia atsiskaityti užsienyje? Bankai.lt tyrimas (21)

Mėnesį laiko teko lankytis Filipinuose, skirtingose šios šalies vietovėse. Ir itin aktualus...

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (106)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (84)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Lietuviai surūkė daugiau kontrabandinių cigarečių – valstybė prarado milijonus (73)

Nors kontrabandinių cigarečių sulaikoma vis daugiau, tyrimai rodo, kad tai rūkaliams tai ne...

Trumpo patarėjas: JAV ir Kinijos derybose dėl prekybos proveržio nėra (2)

Baltųjų rūmų patarėjas prekybos klausimais Larry Kudlow sumenkino pranešimus apie proveržį...

Top naujienos

Gyvai / LKL akistata: „Žalgiris“ – „Nevėžis“ tiesioginė rungtynių transliacija (2)

Po labai svarbios pergalės Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ (16-2) „Betsafe- LKL “ čempionate...

Užkalnio nuosprendis: restoranas daro daugiau blogo negu gero (26)

Azijos restoranų Lietuvoje (na gerai, Vilniuje) yra tiek, kad jie jau nieko nebestebina ir greitai...

Skandalas Žiežmarių gimnazijoje: paviešinti pamokos garso įrašai verčia krūptelėti papildyta direktorės ir švietimo ministro komentaru (1655)

Šeštadienio vakarą Žiežmarių gimnaziją apgaubė tamsus šešėlis – mokymo įstaigos...

Feisbuko fenomenas Laurynas Maybach merginos ieško jau 6 metus: lietuvės – barakudos, todėl planuoja emigruoti (300)

Daug lietuvių dėmesio internete sulaukiantis Laurynas Maybach socialiniuose tinkluose kuria vaizdo...

Su klastinga liga susigrūmęs Andrius Kulikauskas dabar gyvena kitaip (1)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko iškilminga ceremonija –...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Juventus“ — „Šiauliai“

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynes „Juventus“ — „Šiauliai“ žiūrėkite sausio 20 d....

Aloyzas Sakalas įvardijo pagrindinį „valstiečių“ trūkumą: dėl to jie pralaimės rinkimus (849)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas nepripažįsta...

Tragiška avarija Kėdainių rajone: du žmonės žuvo, dar vienas sužalotas papildyta vaizdo įrašu (262)

Kėdainių rajone sekmadienį įvyko tragiška avarija .

Šalavijų sėklos – mažos, bet labai galingos: tikras sveikatai naudingų maistinių medžiagų šaltinis (10)

Nepaisant miniatiūrinio dydžio, ispaninių šalavijų (liaudyje vadinamų čija ) sėklos yra...

4 šių metų interjero tendencijos, kurias būtina išbandyti

Šią savaitę Kelne, Vokietijoje, prasidėjo viena didžiausių pasaulyje baldų ir interjero parodų...