aA
Kas laukia Lietuvos ekonomikos jau pasibaigus karantinui ir ar išvengsime kritimo į duobę? Ekonomistai situaciją vertina skirtingai ir braižo įvairius scenarijus. Vienas iš jų – kiek optimistiškesnis. Tiesa, pastebima, kad Lietuvai labai svarbus eksportas, todėl mūsų situacija labai priklausys nuo to, kas vyks Europos Sąjungoje, o neramių ženklų pastebima jau dabar.

Tendencijos – geresnės, nei tikėtasi

Ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi gana optimistiškos nuomonės ir sako, kad kai kurių Skandinavijos šalių ekonomika jau stojasi į vėžes, o tai svarbu ir mūsų šaliai.

„Pastarųjų savaičių duomenys, ypač kalbant apie vidaus vartojimą, nuteikia optimistiškai. Ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir, pavyzdžiui, Skandinavijos. Skandinavai nesupranta, kas darosi su jų ekonomika, nes tokio staigaus atsigavimo nesitikėjo. Gegužės mėnesio duomenimis, būsto kainos Švedijoje net pradėjo kilti. Vartojimo lygis jau beveik grįžo į prieškrizinį lygį, su Norvegija turbūt yra visai atskira tema, nes ji praktiškai visai nepajautė, net ir Vokietija ar Suomija visai neblogai laikosi“, – laidoje Delfi diena sako ekonomistas Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot ekonomisto, šiuo metu tikrai nemažai ženklų, kad Lietuva atsigaus bus gana greitai ir neskausmingai.

Priešingai nei Pietų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur rezultatai nedžiugina, bet pagrindinės Lietuvos verslo partnerės atrodo geriau, nei buvo tikėtasi. Kai buvo braižomos tendencijos, situacija buvo labiau panaši į V firmos, nei U.
Ž.Mauricas

„Žinoma, Vokietijoje yra kur kas fundamentalesnių problemų – jų pramonė tikrai turės didelių nuostolių ilgą laiką, bet precedento neturintis ekonomikos skatinimo paketas tiesiog užglaisto tą tikrąjį paveikslą. Mes nematome tikrojo gilaus kritimo, koks buvo prognozuojamas. Priešingai nei Pietų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur rezultatai nedžiugina, o pagrindinės Lietuvos verslo partnerės atrodo geriau, nei tikėtasi. Kai buvo braižomos tendencijos, situacija labiau priminė V formą nei U“, – tikina pašnekovas.

Ragina nusiimti rožinius akinius

Ekonomistas Rimantas Rudzkis svarsto kiek kitaip. Profesoriaus nuomone, dar tikrai labai sunku pasakyti, kaip Lietuvai seksis išsikapstyti.

„Tikrai tas paveikslas nevienareikšmis. Jeigu žiūrėtume į vidinę būklę, iš tikrųjų nematyti kokių nors grėsmingų ženklų – nei skolinimasis didelis, nei perkaitusi NT rinka, tai yra jeigu Lietuvos ateitį lemtų vidaus būklė, manyčiau, kad atsigavimas būtų V formos, bet Lietuvos ekonomika labai aiškiai orientuota į eksportą. Prisiminkime buvusias krizes, kai krisdavo aplinkinės rinkos, Lietuvai persiduodavo stiprus ir neigiamas impulsas.

Lietuvos ekonomikai praktiškai jau daug metų tenka apdirbamoji pramonė ir transporto sektorius. Šie sektoriai tiesiogiai priklauso nuo išorinės būklės. Pirmiausia – Europos Sąjunga. Žinoma, transporto srityje mes gana stipriai susiję su Šiaurės šalių rinkomis, bet tai nėra dominuojanti dalis. Reikia pripažinti, kad ir Šiaurės šalys gana stipriai susijusios su Vokietija, su visos Europos Sąjungos ekonomika. Bet ar bus ES ekonomikos atsigavimas V formos, labai sunku sakyti“, – svarsto profesorius.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© DELFI / Tomas Vinickas

R. Rudzkis pabrėžia, kad gerų ES rinkos perspektyvų kitais metais jis nemato.

Jeigu spręstume tik pagal 2018-2019 metų ryškėjančias tendencijas, aš gerų perspektyvų Europos Sąjungos rinkai kitais metais nematau. Taip pat manau, kad tai atsilieps ir Lietuvai.
R.Rudzkis

„Ta pati Vokietijos pramonė krenta jau dveji metai iš eilės. O šiuo metu perspektyvos dar liūdnesnės, nes didelę įtaką visai Europai turi Vokietijos automobilių pramonė. Jau nekalbu apie tokias šalis kaip Prancūzija ar Italija. Aš nedrįsčiau prognozuoti rožinės ateities, bet taip pat nenorėčiau dramatizuoti. Reikia numatyti, kas darysis Europos Sąjungoje kitais metais, o tai veikia labai daug veiksnių. Vieni ekonomiką stumia aukštyn, kiti stumia žemyn. Jeigu spręstume tik pagal 2018–2019 metų ryškėjančias tendencijas, gerų Europos Sąjungos rinkos perspektyvų kitais metais nematau. Taip pat manau, kad tai atsilieps ir Lietuvai“, – kalbėjo ekonomistas.

Neabejoja, kad duobė bus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius paminėjo, kad jeigu nebus antros viruso bangos, gali būti, jog Lietuvos ekonomikai seksis neblogai, tačiau realesnį vaizdą galėsime pamatyti tik žiemą ar po pavasario.

„Man atrodo, kad situacija yra dvejopa, tad dvejopa ir mano nuomonė. Koronaviruso pandemijos viduryje 45 proc. įmonių buvo prastovose, likusi dalis dirbo. Tai buvo pati giliausia duobė, o šiandien, mūsų skaičiavimais, dar yra maždaug dešimtadalis įmonių, kurios neatsigavo ir nedirba visu pajėgumu. Faktas, kad atsigavimas yra, matome pagal automobilių srautus rytais ir vakaras, – viskas grįžta į vėžes. Aš tik nesutikčiau dėl vartojimo, man atrodo, kad žmonės vis dar atsargūs, jis yra prislopintas. Gali būti, kad galėtume judėti dar sparčiau. Mano nuomone, jeigu nebus antros bangos, tikėtina, kad tai bus V raidė. Mes matome, kaip subtiliai ES pareigūnai dozuoja informaciją apie vakcinos kūrimą“, – sako V. Janulevičius.

 Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, duobė turėtų būti, ir mums teks galvoti, kaip iš jos išlipti.

„Kalbant apie pramonę, manau, rudenį viskas atsigaus. Bet ilgainiui mes vis tiek pamatysime pasekmes, kitaip negali būti. Manau, tikruosius rezultatus išvysime ateinančių metų žiemą ir pavasarį, o po pavasario tikrai galėsime sakyti, ar jau perlipome tą duobę, ar ji vis dėlto bus. Manau, duobė turėtų būti, rožinių akinių neturiu“, – tikina pašnekovas.

Iššūkis – eksportas

Laidoje ekonomistas Ž. Mauricas taip pat dar kartą patvirtino, kad būtent šiuo metu tendencijos kur kas geresnės, nei buvo prognozuota.

„Aš taip pat nesakau, kad viskas bus rožinėmis spalvomis nupiešta, sakau, kad situacija šiuo metu geresnė, nei buvo tikėtasi. Buvo svarstomi trys scenarijai, matome, kad labai panašios tendencijos, tiek žiūrint į gyventojų mobilumo duomenis, tiek – į atsiskaitymo duomenis, tiek – į pramonės įmones, jų grįžimą.

Taip, eksportas į kitas šalis – labai didelis iššūkis. Pačioje Europoje labai didelis susiskaldymas“, – aiškina Ž. Mauricas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.5000

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (386)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Lietuvos lašišinių žuvų produktų gamintojai gali eksportuoti į Australiją

Lietuvos lašišinių žuvų produktus gaminančios įmonės jau gali eksportuoti savo produkciją...

Seimas pritarė 2022 metų PSDF, „Sodros“ ir Pensijų anuitetų biudžetams

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (...

Navickienė: pensijų anuitetus kitąmet įgis beveik tūkstantis žmonių (3)

Pensijų anuitetų fondas (PAF) kitais metais augs sparčiau nei tikėtasi, sako socialinės apsaugos...

„Piletilevi Group“ įsigijo „Tiketą“ papildyta

Estijos bilietų platinimo ir renginių planavimo grupė „Piletilevi Group“ skelbia baigusi...

Top naujienos

Ateities baimė vis daugiau porų verčia žengti radikalų žingsnį: ekspertai kritiški – yra ir kitas kelias (13)

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sparčiai mažėja gimstamumas, populiacijos sensta ir...

Edgaras Savickas | D+

Kam algos per pastaruosius 5 metus augo daugiausiai, o kam mažiausiai: TOP-30 profesijų (2)

Lietuvoje nuo 2015 metų minimalioji mėnesinė alga padidėjo 114 proc., vidutinis darbo užmokestis...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (30)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Didžiulę plėtrą planuojančios „Mantingos“ vadovas Agentas: nors ir šiandien galėtume įdarbinti bent 150 darbuotojų (43)

Miltinius ir duonos gaminius gaminančios, Marijampolėje įsikūrusios bendrovės „ Mantinga “...

Žinių radijas | D+

Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos? (3)

Kas gi lėmė pasaulinę energijos kainų krizę? Kokią įtaką ji darys kainoms ir rinkoms? Kokios...

Su Putinu siejamo rusų oligarcho namuose JAV – FTB kratos (35)

JAV Federalinio tyrimų biuro ( FTB ) agentai antradienį atliko kratas prabangiuose namuose...

Vasarą vestuves atšokusi vilkiko vairuotoja Gintarė skatina merginas drąsiau imtis šio darbo: po pandemijos atlyginimas padvigubėjo (49)

Vilkiko vairuotojos darbas Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai Gintarei Deimantaitei – ne...

Kaune įsikūrusi įmonė ketina įdarbinti per 1000 darbuotojų – tai perspektyvi ir itin greitai auganti rinka (1)

2020-ųjų antrojoje pusėje Kaune savo studiją atidariusi kompanija sėkmingai įveikė pandemijos...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (19)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Ekspertai apie investiciją į interjerą: kam verta negailėti, o kada pinigus išmetame į balą (1)

Į ką įrengiant namus investuoti reikia labiausiai, kur galima pataupyti, kokias klaidas darome...