Tendencijos – geresnės, nei tikėtasi
Ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi gana optimistiškos nuomonės ir sako, kad kai kurių Skandinavijos šalių ekonomika jau stojasi į vėžes, o tai svarbu ir mūsų šaliai.
„Pastarųjų savaičių duomenys, ypač kalbant apie vidaus vartojimą, nuteikia optimistiškai. Ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir, pavyzdžiui, Skandinavijos. Skandinavai nesupranta, kas darosi su jų ekonomika, nes tokio staigaus atsigavimo nesitikėjo. Gegužės mėnesio duomenimis, būsto kainos Švedijoje net pradėjo kilti. Vartojimo lygis jau beveik grįžo į prieškrizinį lygį, su Norvegija turbūt yra visai atskira tema, nes ji praktiškai visai nepajautė, net ir Vokietija ar Suomija visai neblogai laikosi“, – laidoje Delfi diena sako ekonomistas Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, šiuo metu tikrai nemažai ženklų, kad Lietuva atsigaus bus gana greitai ir neskausmingai.
„Žinoma, Vokietijoje yra kur kas fundamentalesnių problemų – jų pramonė tikrai turės didelių nuostolių ilgą laiką, bet precedento neturintis ekonomikos skatinimo paketas tiesiog užglaisto tą tikrąjį paveikslą. Mes nematome tikrojo gilaus kritimo, koks buvo prognozuojamas. Priešingai nei Pietų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur rezultatai nedžiugina, o pagrindinės Lietuvos verslo partnerės atrodo geriau, nei tikėtasi. Kai buvo braižomos tendencijos, situacija labiau priminė V formą nei U“, – tikina pašnekovas.
Ragina nusiimti rožinius akinius
Ekonomistas Rimantas Rudzkis svarsto kiek kitaip. Profesoriaus nuomone, dar tikrai labai sunku pasakyti, kaip Lietuvai seksis išsikapstyti.
„Tikrai tas paveikslas nevienareikšmis. Jeigu žiūrėtume į vidinę būklę, iš tikrųjų nematyti kokių nors grėsmingų ženklų – nei skolinimasis didelis, nei perkaitusi NT rinka, tai yra jeigu Lietuvos ateitį lemtų vidaus būklė, manyčiau, kad atsigavimas būtų V formos, bet Lietuvos ekonomika labai aiškiai orientuota į eksportą. Prisiminkime buvusias krizes, kai krisdavo aplinkinės rinkos, Lietuvai persiduodavo stiprus ir neigiamas impulsas.
Lietuvos ekonomikai praktiškai jau daug metų tenka apdirbamoji pramonė ir transporto sektorius. Šie sektoriai tiesiogiai priklauso nuo išorinės būklės. Pirmiausia – Europos Sąjunga. Žinoma, transporto srityje mes gana stipriai susiję su Šiaurės šalių rinkomis, bet tai nėra dominuojanti dalis. Reikia pripažinti, kad ir Šiaurės šalys gana stipriai susijusios su Vokietija, su visos Europos Sąjungos ekonomika. Bet ar bus ES ekonomikos atsigavimas V formos, labai sunku sakyti“, – svarsto profesorius.
R. Rudzkis pabrėžia, kad gerų ES rinkos perspektyvų kitais metais jis nemato.
„Ta pati Vokietijos pramonė krenta jau dveji metai iš eilės. O šiuo metu perspektyvos dar liūdnesnės, nes didelę įtaką visai Europai turi Vokietijos automobilių pramonė. Jau nekalbu apie tokias šalis kaip Prancūzija ar Italija. Aš nedrįsčiau prognozuoti rožinės ateities, bet taip pat nenorėčiau dramatizuoti. Reikia numatyti, kas darysis Europos Sąjungoje kitais metais, o tai veikia labai daug veiksnių. Vieni ekonomiką stumia aukštyn, kiti stumia žemyn. Jeigu spręstume tik pagal 2018–2019 metų ryškėjančias tendencijas, gerų Europos Sąjungos rinkos perspektyvų kitais metais nematau. Taip pat manau, kad tai atsilieps ir Lietuvai“, – kalbėjo ekonomistas.
Neabejoja, kad duobė bus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius paminėjo, kad jeigu nebus antros viruso bangos, gali būti, jog Lietuvos ekonomikai seksis neblogai, tačiau realesnį vaizdą galėsime pamatyti tik žiemą ar po pavasario.
„Man atrodo, kad situacija yra dvejopa, tad dvejopa ir mano nuomonė. Koronaviruso pandemijos viduryje 45 proc. įmonių buvo prastovose, likusi dalis dirbo. Tai buvo pati giliausia duobė, o šiandien, mūsų skaičiavimais, dar yra maždaug dešimtadalis įmonių, kurios neatsigavo ir nedirba visu pajėgumu. Faktas, kad atsigavimas yra, matome pagal automobilių srautus rytais ir vakaras, – viskas grįžta į vėžes. Aš tik nesutikčiau dėl vartojimo, man atrodo, kad žmonės vis dar atsargūs, jis yra prislopintas. Gali būti, kad galėtume judėti dar sparčiau. Mano nuomone, jeigu nebus antros bangos, tikėtina, kad tai bus V raidė. Mes matome, kaip subtiliai ES pareigūnai dozuoja informaciją apie vakcinos kūrimą“, – sako V. Janulevičius.
Vis dėlto, pašnekovo nuomone, duobė turėtų būti, ir mums teks galvoti, kaip iš jos išlipti.
„Kalbant apie pramonę, manau, rudenį viskas atsigaus. Bet ilgainiui mes vis tiek pamatysime pasekmes, kitaip negali būti. Manau, tikruosius rezultatus išvysime ateinančių metų žiemą ir pavasarį, o po pavasario tikrai galėsime sakyti, ar jau perlipome tą duobę, ar ji vis dėlto bus. Manau, duobė turėtų būti, rožinių akinių neturiu“, – tikina pašnekovas.
Iššūkis – eksportas
Laidoje ekonomistas Ž. Mauricas taip pat dar kartą patvirtino, kad būtent šiuo metu tendencijos kur kas geresnės, nei buvo prognozuota.
„Aš taip pat nesakau, kad viskas bus rožinėmis spalvomis nupiešta, sakau, kad situacija šiuo metu geresnė, nei buvo tikėtasi. Buvo svarstomi trys scenarijai, matome, kad labai panašios tendencijos, tiek žiūrint į gyventojų mobilumo duomenis, tiek – į atsiskaitymo duomenis, tiek – į pramonės įmones, jų grįžimą.
Taip, eksportas į kitas šalis – labai didelis iššūkis. Pačioje Europoje labai didelis susiskaldymas“, – aiškina Ž. Mauricas.
