„Manau, kad dabar šį klausimą svarstys mūsų ekspertai, bet kuriuo atveju prireiks kelių savaičių, greičiausiai viskas vyks po Naujųjų“, - teigė jis, patikslindamas, kad draudimas įvežti šios rūšies konservų pradėtas taikyti dėl 3,4-benzpireno naudojimo.
Šprotų gamintojai, A. Aleksejenkos teigimu, atliko rimtą darbą, atsisakė dūmų skysčio naudojimo, taiko normalią technologiją, rašo newsru.com. „Jie sumontavo įrangą, kontroliuojančią smulkintos medienos deginimo režimą, todėl susidarys minimalus kancerogenų kiekis“, - pridūrė jis.
Šiais metais „Rosselchoznadzor“ atstovai atliko inspekcijas keliose žuvies perdirbimo įmonėse Latvijoje ir Estijoje, siekdami įvertinti žuvų konservų tiekimo į Rusijos rinką atnaujinimo galimybes.
Draudimas įvežti šviežių, šaldytų ir atvėsintų žuvų iš Europos Sąjungos (ES) šalių Rusijoje taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Nors konservai į maisto produktų embargo sąrašą nepatenka, „Rosselchoznadzor“ praėjusių metų birželio mėn. ėmė taikyti apribojimus iš Latvijos ir Estijos į Rusiją įvežamiems produktams.
Tokio sprendimo priežastis – pažeidimai, nustatyti vykdant inspekcijas, ir konservų sudėtyje esančios draudžiamos ir kenksmingos medžiagos.
„Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas jau anksčiau yra sakęs, kad Baltijos šalių įmonės dirba su pasenusia žuvų rūkymo įranga, dėl kurios šprotų sudėtyje atsiranda benzapireno.
Dar visai neseniai Rusija buvo didžiausia Latvijoje ir Estijoje gaminamų šprotų realizavimo rinka.
