Gruževskis: antiinfliacinis planas nėra socialiai jautrus

Vyriausybė yra pristačiusi daugiau nei 2,2 mlrd. antiinfliacinių priemonių planą, skirtą švelninti rekordinio kainų augimo pasekmes, tačiau Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis mano, kad šis planas nėra socialiai jautrus.

„Kaip tik labiausiai yra apleista skurdžiausia gyventojų dalis. Paimkime, pavyzdžiui, dalį, kur yra kompensuojama už elektros kainų augimą. Yra numatyta 570 mln. ir juos mes paskirstysime taip, kad daugiausiai kompensuosime tiems, kurie turės didžiausias išlaidas. Aš, turėdamas 200 kv. būstą, aišku, gausiu daugiau, o pensininkė su mažu butuku gaus 5–10 kartų mažiau“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ aiškino B. Gruževskis.

Pasak jo, reikėtų atskirti pajėgias ir nepajėgias susimokėti grupes. „Pažiūrėkite, ką daro Europos šalys. Visose šalyse yra priimti antiinfliacinių priemonių paketai ir visur detalūs. Pavyzdžiui, paimkime Čekiją. Kompensuojama senjorams, kurie vieni sudaro visą namų ūkį. Visą namų ūkį vienas senjoras, o ne iš principo pensininkas, kuris gyvena su vaikais, anūkais ir pan. Kita grupė – su mažais vaikais, tačiau namų ūkyje, kuris turi elektrinį šildymą. Visiškai kitas procesas“, – pasakojo profesorius.

„Reikia išmokti pjaustyti, kad būtų taiklu. Taiklumas yra svarbiau negu administracinė našta. Gausime daugiau pasitenkinimo, mažiau išleisime. Kas iš to, kad dabar apmokėsite mano sąskaitas, kurias aš galiu pats apmokėti? Išmesit pinigus“, – teigė jis.

Boguslavas Gruževskis

Anot B. Gruževskio, kita problema yra kompensacijos verslui: „Kainos auga, o paskui dar kompensuojama už išlaidas. Reiškia, verslas įdeda padidėjimą į kainą, o po to gauna kompensaciją.“

„Man atrodo, kad įgyvendinus šį paketą (atėmus energetinį) labiau nuskurdinsime biudžetą, padidinsime nelygybę, ir labiau išryškinsime savo administracinę impotenciją. <…> Pinigus išleisime, daugiau nei 60 proc. jų bus paskirstyta plokščiai – toms grupėms, kurios pajėgios tvarkytis funkcionuojant rinkos ekonomikos sąlygoms“, – apibendrino jis.

Sušvelnins infliacijos poveikį trumpalaikėje perspektyvoje

Tuo metu J. Rojaka mano, kad trumpalaikėje perspektyvoje planas sušvelnins infliacijos poveikį, bet rudenį reikėtų peržiūrėti, ar visos priemonės pasiekė tas grupes, kurias norėta.

„Planas susideda ne iš vienos priemonės. Yra planas didinti socialines išmokas ir yra NPD didinimo planas. NPD didinimas, sakyčiau, kaip tik yra orientuotas į socialiai jautriausias grupes. Tuos, kurie uždirba mažiausiai. Ar galima buvo labiau orientuoti ir fokusuoti? Manyčiau, taip.

Galbūt vertėtų persvarstyti balansą tarp tų priemonių, kurios labai plačiai kompensuoja būtent energetines išlaidas ir dar labiau fokusuoti link NPD. Reikėtų suprasti, kad NPD aktualus tik šiandien dirbantiems, yra dar socialiai remtinų asmenų ir pensininkų, kuriems NPD nėra aktualus. Tai priemonės yra teisingos, bet ar balansas yra teisingas pasirinktas, manau, diskusijų klausimas“, – mano J. Rojaka.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nesutiko, kad priemonių planas nėra socialiai jautrus.

„Dar iki infliacijos paketo mes matėme, kad buvo didelis šuolis jautrioms grupėms, bet dėl išaugusių šildymo kainų pažeidžiamiausios grupės nejautė didelio spaudimo, nes patekdavo į kompensacinį mechanizmą. Dabar jo aprėptis dar labiau išsiplečia, kad tie, kurie yra arti, irgi patektų“, – teigė jis.

„Pažeidžiamiausiai žmonių grupei, cituoju Palucką, kuris pats pripažįsta, kad tokio socialinių rodiklių didinimo, nuo kurio priklauso įvairios išmokos, nėra buvę per 15 metų. Ar mes kalbėtume apie remiamas pajamas, augančias nuo 129 iki 148, ar šalpos pensiją, kuri irgi iki apie 20 eurų didėja, ar bazinį socialinį indeksą“, – vardijo M. Lingė.

Ši krizė bus kitokia nei per pandemiją

J. Rojaka laidoje pabrėžė, kad daugiau reikėtų dėmesio skirti tiems, kurie patiria didžiausią naštą dėl padidėjusios infliacijos.

„O kad infliacija bus dar didelė šiais metais, tai vėlgi yra akivaizdu. Mes turime ne tik kovoti su infliacija, nes su ja nelabai pakovosi, mes turėtume susigyventi su ja, užtikrinti, kad tai būtų mažiausiai skausminga jautriausiems sluoksniams“, – sakė ji.

Jekterina Rojaka

Anot jos, kovoti su infliacija metamais pinigais – pavojinga. „Jeigu įliejime daugiau pinigų į ekonomiką, automatiškai išbalansuojame ekonomikos dėsnius ir pakeliame tam tikras kainas. Ir kuo plokščiau paskirstysime tuos pinigus, tuo didesnis tas išbalansuotumas bus“, – aiškino pašnekovė.

Prezidento siūlytas 100 eurų vienkartines išmokas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms J. Rojaka vertino neigiamai. Pasak jos, tokia priemonė galbūt galėjo padėti per pandemiją, bet ši krizė bus kitokia.

„Ji bus kitokia ir ji gali būti gilesnė“, – teigė J. Rojaka.

„Kovido atveju, kai buvo labai didelė nežinomybė ir nerimas, buvo visiškai neaišku, kaip vystysis ekonomika. Tokiu atveju 100 eurų vienkartinė išmoka galėdavo padėti. Šiandien mes maždaug įsivaizduojame, kokia kryptimi eis ekonomika.

Žinome, kad ekonomikos augimas bus mažesnis, yra sektoriai, kurie nukentės daugiau, kurie yra daugiau priklausomi nuo grandinių, kurios šiandien nutrūksta. Matome, tam tikrą poveikį ir darbo rinkai, gauname daugiau žinučių, kad žmonės atsargiau ieško naujo darbo, šiek tiek susilpnėjo darbo rinka. Žinodami šias prielaidas, galime prognozuoti ekonomiką“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo „Creditinfo“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)