Septynerius metus vykstanti pensijų reforma, kurios tikslas – mažinti valstybės ir didinti rinkos indėlį šioje srityje, anot ekonomisto Romo Lazutkos, būsimiems pensininkams negarantuoja, kad jų pajamos bus adekvačios pragyvenimo lygiui. Mat nė vienas ekonomikos analitikas negali prognozuoti būsimo kainų ir atlyginimų šuolio, todėl žmogus bus atidėjęs per mažai pinigų arba, skriausdamas save dabar, per daug.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

„Vykstanti pensijų reforma mažino valstybės ir didino rinkos vaidmenį, nes dalį savo pajamų žmonės perkėlė į rinką. Tačiau nėra aišku, kokią dalį pajamų reikia atidėti senatvei, nes nežinia, ką nupirksi už tą pensiją po 40 metų, kaip ši suma atrodys tuometiniame fone. Šiuo atveju logiškas patarimas būtų atidėti daugiau pinigų. Tačiau – kiek? Jei ateičiai perkeli daug pinigų, prasčiau gyveni dabar. O prognozuoti, kiek padidės atlyginimai ir šoktelės kainos, mes negalime.

Valstybė tokio neapibrėžtumo išvengia mokesčiais – nereikia planuoti algų po 30 metų. Kita vertus, jei jos bus du kartus didesnės, du kartus bus surinkta daugiau lėšų per mokesčius, todėl ir pensijos bus didesnės“, - teigė ekonomistas Seime surengtoje konferencijoje „Socialinė rinkos ekonomika: atsakas į globalios ekonomikos krizę?“

Taigi privatūs pensijų fondai, anot pranešėjo, negali užtikrinti pensijų, susijusių su atlyginimų ir kainų kitimu. Šių pensijų dydis yra atsitiktinis – atidedama per daug arba per mažai. Na, nebent netyčia pataikoma.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Dažnai teigiama, kad privačios pensijos nepatirs „kracho“ kaip valstybinės, kurioms lėšos mažėja mažėjant dirbančiųjų skaičiui. Kitaip tariant, jei pinigus sumokame „Sodrai“, juos išleidžia dabartinis pensininkas, o sau atidėti pinigai augina palūkanas. Realiame gyvenime ne visai taip“, - tikino R. Lazutka.

Žmogus, atidėdamas pinigus pensijai, perka akcijas, kurias vėliau parduoda. Tai leidžia jam nepriklausyti nuo savo vaikų kartos, kaip valstybinės pensijos atveju. Tačiau kam jis šį savo turtą parduoda? Dirbantiems žmonėms, kurie lygiai taip pat kaupia savo pensiją. Jei ši karta yra negausi, paklausa yra nedidelė, todėl akcijų kaina krenta ir gauta galutinė suma tampa mažesnė nei tikėtasi.

Tuo tarpu valstybinei pensijai atidedamus pinigus naudoja dabartinis pensininkas. Jiems moka dabar dirbantys pensininkai, kurie savo pensiją po 20-30 metų gaus iš savo vaikų. Žinant tendencijas, kad bendrasis valstybės produktas ir žmonių atlyginimai auga, tikėtina, kad jų pensijos, lyginant su dabartinėmis, taip pat proporcingai didės.

„Neteigiu, kad valstybinės pensijos augs, o privataus kapitalo – ne. Jei augs šalies ekonomika, augs ir vienos, ir kitos. Tačiau noriu parodyti, kad pensijos dydis nepriklauso nuo finansavimo metodo, bei išsklaidyti iliuziją, kad auga tik kaupiamosios pensijos, o valstybės – ne, kadangi nėra kaupiami pinigai“, - teigė pranešėjas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Auga Group“ už 6,4 mln. eurų perka „Arginta Engineering“

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse...

Estijos „Baltic Ticket Holdings“ prašo leidimo įsigyti „Bilietai LT“

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Uždraudus alkoholio reklamą, kliuvo ir pieno barui (13)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau...

Šapoka: bankų sąjunga ir stabilumo mechanizmas – ES prioritetai (11)

Bankų sąjunga ir Europos stabilumo mechanizmas yra prioritetinės Europos Sąjungos sritys ir...

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (129)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (86)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (522)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Išvardijo, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Paprastas žingsnis, padėsiantis išvengti 75 proc. šio vėžio atvejų (5)

Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėž io prevencijos savaitė, kurios šūkis „Sumažink savo...

Brangi nafta kelia ne tik benzino kainas (72)

Dėl pabrangusios naftos kyla ir degalų kainos. Analitikai perspėja – jeigu taip bus ir toliau,...

Iš Rusijos stačiatikių vyskupo – akibrokštas Putinui (211)

Vienas Rusijos stačiatikių vyskupas pirmadienį pareiškė, kad per kovą vyksiančius šalies...

Garsenybėms – metų mados egzaminas. Kam pavyko jį išlaikyti? M. Palaikytės verdiktas (147)

Pramogų pasaulio apdovanojimų rengėjai garsiai skelbė – tai metų renginys. Tad įžymybės...

55-erių Ingeborga Dapkūnaitė parodė su surogatine motina susilauktą sūnų (13)

Garsi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė parodė savo atžalą. Visuomenė nedelsiant sureagavo į žinią...