„Realiai valstybė neturi gebėjimų susiskaičiuoti, kokios yra įvairių mokestinių iniciatyvų ar biudžetininkų algų mažinimo iniciatyvų pasekmės“, - sakė ekonomistas ir pasakojo iš vieno aukšto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūno išgirdęs, jog planuojant būsimas pajamas „Sodros“ įmokų didinimo poveikis kitiems biudžetams skaičiuotas nebuvo.
R. Kuodžio teigimu, sumažinusi darbo užmokestį biudžetininkams Vyriausybė tikisi sutaupyti 1,11 mlrd. Lt, tačiau jeigu būtų įvertinama, kad sumažėjusios žmonių pajamos lems mažesnį jų vartojimą, vadinasi, ir bendrą šalies gamybą bei importą, tai nacionalinis biudžetas dėl to neteks dalies planuojamų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, taip pat gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo, o „Sodra“ – praras privataus ir viešo sektoriaus darbuotojų socialinius įnašus.
Ekonomisto skaičiavimais, vietoje besitikimo 1,11 mlrd. Lt, konsoliduotame biudžete (valstybės ir „Sodros“ biudžetuose) bus sutaupoma viso labo tik 490 mln. Lt.
Panašiai jis vertina ir planuojamus socialinių išmokų mažinimo bei „Sodros“ įmokų didinimo efektus. R. Kuodis sako, kad vietoje Vyriausybės planuojamo 1 mlrd. Lt, bus sutaupoma maždaug pusė šios sumos – tai yra apie 500 mln. Lt.
Padidinus „Sodros“ įmokos tarifą darbuotojams 1 proc., ministrų kabinetas tikisi sutaupyti apie 313 mln. Lt, tačiau R. Kuodis tvirtina, kad dėl mokesčio kilstelėjimo sumažėja disponuojamos žmonių pajamos, tad „Sodros“ biudžeto deficitas sumažės apie 290 mln. Lt, o kadangi mažėjantis vartojimas lems mažesnes pajamas kitiems biudžetams, tai bendras taupymo efektas bus viso labo tik 196 mln. Lt.
Kalbant apie „Sodros“ įmokos tarifo padidinimą 1 proc. darbdaviams, pasak R. Kuodžio, įmanomi du variantai. Viena vertus, verslas gali susimažinti pelno maržas, antra vertus, našta gali būti užkrauta vartotojams per kainas.
Remiantis R. Kuodžio skaičiavimais, pirmuoju atveju „Sodros“ biudžetas gautų 230 mln. Lt, nacionalinis biudžetas negautų apie 35 mln. Lt pelno mokesčio, kai jo tarifas – 15 proc.
Antruoju atveju, kai „Sodros“ įmokos padidėjimas perkeliamas vartotojams, kainos didėtų apie 0,07 proc. Krentant privačiam vartojimui bei kažkiek mažėjant eksportui bei įvertinus, kad nacionalinis biudžetas „Sodrai“ turėtų pervesti 81 mln. Lt (tai yra 1 proc. R. Kuodžio prognozuojamo biudžetininkų algų fondo), bendras efektas galėtų siekti 120 mln. Lt.
Šis skaičius gaunamas įvertinus, jog iš planuojamo „Sodros“ tarifo pakėlimo darbdaviams, kai kaštai perkeliami į kainas, „Sodra“ laimės 280 mln. Lt, o kiti biudžetai neteks 160 mln. Lt.
R. Kuodis įvertino ir nuo rugsėjo įsigaliojusį PVM kilstelėjimą nuo 19 proc. iki 21 proc. Pasak jo, kažkodėl Vyriausybė tikisi, kad kilstelėjus PVM, per keturis mėnesius papildomai galima surinkti apie 170 mln. Lt arba apie 500 mln. Lt per metus.
Tačiau ekonomistas sako, kad dėl mažesnė paklausos, konsoliduotas biudžetas tegaus daugiau tik 255 mln. Lt arba perpus mažiau nei planuojama.
„Tiesioginiai efektai, kurie įrašyti į visokius nacionalinius susitarimus, biudžeto skaičius, yra dvigubai užaštrinti. Būtų malonu, jei kas nors man įrodytų priešingai“, - sakė R. Kuodis, o jam antrino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kurio tvirtinimu, jis priėjęs prie tokių pat išvadų visiškai nepriklausomai nuo kolegos skaičiavimų.
Savo ruožtu finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia nesanti mokesčių didinimo fanatikė, bet, pasak jos, tiksliai suskaičiuoti mokesčių keitimo efektą nėra lengva. „Aš sutinku, kad vertinimai gali būti skirtingi. Man teko matyti R. Kuodžio skaičiavimus dėl antrinių efektų. Galbūt principinio ginčo čia ir nebūtų, bet čia tokia ekonomistų diskusija, koks galiausiai yra skaičius. Manau, kad tiesa yra kažkur per vidurį“, - teigė I. Šimonytė.
