aA
Vieni iš daugiausiai naudos dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) turėjusių sektorių įvardijami transportas ir statybos. O šalies ekonomiką labiausiai teigiamai veikia dalyvavimas bendroje rinkoje, tačiau neišsipildė ankstesnės prognozės, kad po įstojimo į ES Lietuvoje padaugės tiesioginių užsienio investicijų (TUI), rodo Vyriausybės užsakytas Lietuvos integracijos į ES poveikio šalies ekonomikai 2002-2006 m. vertinimo tyrimas.
Europos Sąjungos vėliava
Europos Sąjungos vėliava
© DELFI
„Galima konstatuoti, kad statyboms labai teigiamai atsiliepė integracija į ES. Vis dėlto, struktūriniai fondai, lūkesčių pagerėjimas, skolinimosi bumas labai padidino statybų poreikį šalyje. BVP jo dalis kaip niekada yra didelė“, – pristatydamas tyrimo rezultatus sakė tyrimo konsultantas, „DnB Nord“ banko vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis.

Tyrimu nustatyta, kad Lietuvos BVP augimo tempai dėl ES finansinės paramos 2004-2006 metais buvo maždaug 1 proc. didesni, lyginant su tais, kurie būtų buvę be integracijos. Pinigine išraiška įsisavintos ES lėšos prie BVP pridėjo 2 mlrd. Lt, o pats įsiliejimas į ES Lietuvos BVP išaugino 3,5 mlrd. Lt.

R.Kuodis: nauda gali būti pervertinta

Nustatyta, kad šalies BVP augo dukart – beveik 3 proc. – sparčiau nei tikėtasi iki įstojimo į ES.

Tačiau Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad įstojimo į ES nauda gali būti pervertinta ir, jo manymu, kai kuriais atvejais yra sudėtinga įvertinti integracijos įtaką.

„Integracijos teigiamas efektas gali būti pervertintas. Pirmiausiai, žmonės jau sužinoję apie geras naujienas keičia savo elgseną ir, jeigu bankų sistema jiems tai leidžia, skolinasi iš būsimųjų pajamų, kurių tikisi (...). Galbūt matome pernelyg optimistinį vaizdą vien dėl to“, – žurnalistams po tyrimo pristatymo sakė R. Kuodis.

„Egzistuoja taip vadinamas išstūmimo efektas, kurį labai sunku įvertinti, kokiu mastu ES parama išstumia tas investicijas, kurios būtų buvę padarytos, o kokiu mastu jos padidina bendrąsias investicijas. Kad tas efektas egzistuoja, akivaizdu. Klausimas – tik kokiu mastu?“ – tęsė jis.

Žemės ūkis nepateisino lūkesčių

Prieš stojant į ES dar 2002 metais prognozuota, kad po įsiliejimo į Bendriją daugiausiai naudos gaus Lietuvos žemės ūkis, apdirbamoji pramonė, energetikos ir transporto sektoriai.

Tačiau tyrimu nustatyta, kad žemės ūkiui skirtos lėšos buvo mažiausiai efektyvios didinant ekonomikos augimo tempus 2004-2006 metais.

„Nepaisant didelės paramos žemė ūkiui, jis yra vienintelis iš stambių sektorių, kuris iš viso neišaugo. Kol ekonomika augo sparčiais tempais, žemės ūkis stovėjo vietoje, žinoma, nebūtų ES paramos, jis būtų smukęs, nes iš jo yra didelis darbo jėgos nutekėjimas, jį labai stabdo ir nesibaigiantis žemės grąžinimas“, – sakė R. Rudzkis.

„Įtaka ES paramos žemės ūkiui yra labai nevienareikšmiška. Iš vienos pusės gerai, kad pinigai ateina, kita vertus, užkonservuojama tam tikra neefektyvi ūkio struktūra. Mes matydavome istoriškai, kad žemės ūkis bent kelis kartus mažiau našus nei likusi ekonomika. Žmonėms iš to sektoriaus sumažėjo paskatos persikelti į labiau našias ūkio šakas“, – R. Kuodis.

Lietuvos įsiliejimas į Bendriją turėjo įtakos ir infliacijai – ji minimu laikotarpiu dėl BVP paspartėjimo augo 0,6 proc. punkto.

„Infliacija augo dėka integracijos į ES, bet dėl netiesioginio jos poveikio. Žinoma, jeigu būtų buvę prijungti 2007 metų duomenys, rezultatas būtų kitas", – sakė R. Rudzkis.

Emigrantai nepakankamai suskaičiuoti

Pripažįstama, kad narystė ES iššaukė didesnę emigraciją, kurios poveikis ir mastai tyrime neįvertinti dėl statistinių duomenų trūkumo.

Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad tyrime nepakankamai įvertina emigracijos įtaka infliacijai ir visai šalies ekonomikai.

„Emigracijos įtaka infliacijai yra labai reikšminga. (...) Tai (emigracija – DELFI) buvo vienas iš pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis veiksnys, dėl kurio darbo užmokestis Lietuvoje pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau negu darbo našumas“, – sakė jis.

R. Rudzkis, pristatydamas tyrimą taip pat atkreipė dėmesį, kad nedideles TUI gali lemti ne tik nepakankamas dėmesys, bet ir neišspręsta darbo jėgos trūkumo problema.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (223)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

27-erius metus siuvimu užsiimanti rietaviškė: veiklą gyvenime mesti norėjau tik kartą (37)

Rietave gyvenanti Palmira Mikalauskienė drabužius siuva, taiso ir mezga kone visą savo gyvenimą....

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (66)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Siūloma kompensuoti 2010-2011 metais netektas pajamas už ypatingas darbo sąlygas (3)

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas...

Nuolaidų medžioklė: patarimai, kaip neapsigauti (4)

1887 m. „Coca-Cola“ pirmoji pasiūlė nuolaidų kuponą, už kurį buvo galima nemokamai...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (199)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (223)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite (1)

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (9)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (72)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (617)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (53)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (69)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (23)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...