R.Kuodis: biudžeto išlaidų padidėjimas rinkiminiais metais yra korupcijos forma

Kovo pirmą dieną Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai ketina Briuselyje pasirašyti finansinės drausmės sutartį, kuri įpareigos neviršyti numatyto biudžeto deficito. Taip valstybės išlaidos turėtų būti atsietos nuo rinkiminių ciklų. Specialistai perspėja, kad panašus susitarimas jau ne pirmas ir svarbiausia – jo laikytis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis trečiadienį Europos informacijos centre surengtoje diskusijoje teigė, kad valstybės anksčiau prasiskolindavo dėl karų, paskutiniais dešimtmečiais politikai tai atrado kaip būdą įtikti rinkėjams, dėl ko ilgainiui valstybės susidūrė ir su skolų krize.

„Kitaip tariant, prieš rinkimus drąsiai skatinama ekonomika, manipuliuojant ja, siekiant dirbtinai sumažinti nedarbą, bet po rinkimų nevyksta diržų susiveržimas. Toks dalykas prasidėjo prieš tris-keturis dešimtmečius“, - apie tradicijas kaupti biudžeto deficitus kalbėjo R. Kuodis. Anot jo, Lietuvoje tiek kairės, tiek dešinės pakraipos partijos prieš rinkimus buvo linkusios išlaidauti.

„Šiek tiek pavėluoti tie sprendimai, kurie šiuo metu daromi. Bet tas griežtas korsetas politikams yra sveikintinas kaip didžiulė antikorupcinė priemonė. Nes biudžeto išlaidų padidėjimas rinkiminiais metais yra korupcijos forma, būkime atviri - tai rinkėjų balsų pirkimas už viešuosius pinigus. Kodėl jis neturi būti baudžiamas? Aš tikiuosi, kad šį kartą bus rimtai pasižiūrėta į šią problemą“, - kalbėjo R. Kuodis.

Šis ES susitarimas turėtų įsigalioti vėliausiai nuo kitų metų, įmanomas įsigaliojimas anksčiau, kai ją ratifikuos ne mažiau nei 12 euro zonos valstybių. Dar metus valstybės narės turės perkelti ratifikuotas nuostatas į nacionalinę teisę.

„Mūsų vertinimai pozityvūs (...) pirminis interesas, kad būtų stabilumas euro zonoje ir tai, aišku, tikimės, labai teigiamai atsilieps ir Lietuvai. Kitas, labai svarbus aspektas, mes deklaruojame siekį prisijungti prie euro zonos, todėl mes siekiame dalyvauti nuo pat pradžių ir maksimaliai“, - apie Lietuvos poziciją sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

„Matome save kaip būsimą euro zonos narę ir turime pozicionuotis ir elgtis, kaip jau būtume joje ir parodydami solidarumą su euro zona. Lietuva yra laisva pasirinkti, kuria dalimi ji taikys tą sutartį ir diskusija dar vyks tarp pasirašymo ir ratifikavimo“, - kalbėjo ir prezidentės vyresnysis patarėjas Gintaras Stonys, pasak kurio, sutartis Lietuvai visa apimtimi įsigalios tik tada, kai ji taps euro zonos nare.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas, profesorius Ramūnas Vilpišauskas akcentavo, kad ES finansinio stabilumo taisyklių nesilaikoma nuo 1992 m., kai buvo pasirašyta Mastrichto sutartis ir, nors nauji susitarimai sveikintini, tačiau pirmiausia jų turi būti laikomasi.

„Šitas procesas dar komplikuoja pastaraisiais metais vis labiau sudėtingesniu tampantį reagavimo į euro zonos problemas procesą“, - sakė R. Vilpišauskas. Jis paminėjo veikiančius Europos semestro, Stabilumo ir augimo paktą, kitus procesus, kurie turėtų kontroliuoti finansinę drausmę.

„Klausimas, ar šitie procesai kada nors susieis, ar vis dėl to bus kalbama daug apie „istorinius sprendimus“, kai kas per dvejus metus tokių „istorinių sprendimų“ suskaičiavo penkiolika”, - kalbėjo R. Vilpišauskas, pridurdamas, kad nepaisant naujų taisyklių ir dokumentų, visų numatytų finansinių taisyklių šiuo metu laikosi apie penkias ES valstybes.

Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento direktorė Miglė Tuskienė teigė, kad svarbiausias sutarties tikslas – siekti subalansuoto arba perviršinio biudžeto.
„Sutartyje kaip rodiklis nurodytas 0,5 proc. nuo BVP struktūrinis deficitas, kuris neturi būti viršytas. Struktūrinis deficitas, tai – mums įprastas nominalus deficitas, eliminuojant ekonomikos ciklo poveikį ir vienkartines priemones“, - aiškino M. Tuskienė.

DELFI primena, kad šiuo metu Mastrichto sutartyje nurodytas 3 proc. biudžeto deficitas.

Jeigu valstybės narės vėluos naujos sutarties nuostatas perkelti į savo nacionalinę teisę, joms gali būti skirta 0,1 proc. BVP dydžio bauda.
Sutartį kovo pradžioje ketina pasirašyti visos ES valstybės, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Čekiją.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Lietuvai sutartį reiktų ratifikuoti per metus, kaip ir numatyta rekomendacijose.