„Lengvatas reikėtų taikyti tiems produktams, kuriuos naudoja patys neturtingiausi gyventojų sluoksniai. Tai – pieno produktai, duonos gaminiai, kruopos, košės ir pan. Tai tikrai nėra mėsa. Čia klausimas yra socialinis: ar mėsos valgytojai nusipelno lengvatos, ar duonos valgytojai. Atsakymas, matyt, yra akivaizdus“, - įsitikinęs ekonomistas.
Pasak R. Kuodžio, PVM lengvata mėsai tikimasi sumažinti lenkiškos produkcijos įtaką Lietuvos rinkai, tačiau su šia problema, jo nuomone, reikėtų kovoti ne lengvatomis.
„Vienas iš argumentų, kodėl būtent mėsai siūloma lengvata yra ta, kad daug mėsos į šalį patenka iš Lenkijos, kuri konkuruoja su vietine, bet problemos esmė yra – kodėl ir kokiais kanalais ši mėsa patenka neapmokestinta lietuvišku PVM. Noras kovoti su kontrabanda turi būti sufokusuotas į kontrabandos kanalus“, - pabrėžė specialistas.
Lengvata šildymui – taip pat klaidingas noras
Komentuodamas diskusijas apie galimas mokestines lengvatas šildymui, R. Kuodis taip pat pasisakė prieš šią PVM lengvatą.
„Čia kyla klausimas dėl pagrįstumo. Problema ta, kad ekonominės politikos priemonės turi būti nukreiptos labai taikliai spręsti tam tikrą problemą. Šiuo atveju problema – daug žmonių turi sunkumų mokėdami už šildymo sąskaitas. Bet kai pritaikai universalią lengvatą, paradoksas yra tas, kad kuo didesniame būste gyvena žmogus, kad ir koks turtingas jis būtų, jis irgi gauna teisę į tokią lengvatą. Protingesnis sprendimas yra neturėti lengvatos, o surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir tada juos perskirstyti tiems, kuriems tikrai reikia“, - kalbėjo R. Kuodis.
Kalbėdamas apie nekilnojamo turto mokestį, ekonomistas sakė, kad jis yra sveikintinas – efektyvus ir socialiai teisingas, tačiau efektyvaus jo veikimo galima pasiekti tik viską gerai apgalvojus: „Reikia gerai pasiruošti tokiems mokesčiams, kad nebūtų iškraipančių dalykų, kaip neapmokestinamas minimumas visai šeimai, kuris skatina skirtis ir gauti teisę į du minimumus“.
Žurnalistams pasiteiravus, kokie ateinančios valdžios veiksmai gali padaryti didžiausią žalą Lietuvos ekonomikai, ekonomistas atsakė: „Esamą stabilumą galima sugriauti eksperimentuojant, nesiklausant papildomų nuomonių. Atrodo, kad politikams kartais gėda klausti ekspertų, tarytum viską patys žinotų“.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė kalbas apie progresinius mokesčius. Pasak jo, visų pirma neteisingai interpretuojamas terminas „pajamos“, kurioms priskiriamas ir turto pardavimas, kas iš tiesų tėra turto formos pakeitimas.
Specialisto nuomone ydinga yra ir „laiptuotos“ mokesčių sistemos, kurios iškreipia gyventojų elgesį. „Jos mažiau rekomenduojamos nei tos, kurias turi dauguma šalių – vienas tarifas ir taikomas neapmokestinamas minimumas“, - pridėjo ekonomistas.
Didindami MMA seksime Vengrijos pavyzdžiu
Komentuodamas būsimos koalicijos pažadus didinti minimalią mėnesinę algą, R. Kuodis įspėjo, kad pildant rinkiminius pažadus galima sulaukti Vengrijos likimo.
„Vengrijoje kova vyko tarp tų, kas daugiau pažadės. Paskui valdžia įvykdė pažadus neturėdami išteklių. Ir štai kokia Vengrijos padėtis dabar – švelniai tariant, nekokia. Tenka pripažinti, kad rinkimų įkarštyje daug kas pažada, bet reikia žiūrėti realistiškai ir neskubėti pažadų vykdyti, rasti kitų sprendimų“, - kalbėjo ekonomistas.
Specialistas ragino nepamiršti, kad visgi didžioji dalis oficialiai minimalią algą gaunančių asmenų turi papildomų neoficialių pajamų. Todėl reikėtų ne neapgalvotai didinti minimalų atlyginimą, o pradėti efektyviau kovoti su šešėline ekonomika.
