„Finansų rinkos seka situaciją. Bankas yra listinguojamas (biržoje – DELFI), ir jūs jau galite iš akcijų kainų matyti, ką, sakykim, finansų rinkos dalyviai ar visuomenė mano apie tam tikras finansų institucijas. Aš manau, atsakymas akivaizdus“, - paklaustas, ką galėtų pasakyti Ūkio banko klientams, žurnalistams teigė R. Kuodis.
Pasak jo, Ūkio bankas dėl savo veiklos pobūdžio – intensyvaus darbo su Rytų šalių rinkomis – savaime papuola į zoną, kurioje labiau tikėtinos neskaidrios finansinės operacijos.
Ūkio banke sumažėjo ne Lietuvos piliečių atliekamų įtartinų operacijų
Lietuvos bankas, kaip kredito įstaigas prižiūrinti įstaiga yra nurodęs tiek Ūkio bankui, tiek kitiems bankams, vykdyti pinigų plovimo prevenciją. Tai reiškia, kad bankas privalo tikrinti klientus, o apie įtartinas operacijas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
„Pastaruosius kelerius metus po kasmetinių inspektavimų bankui buvo teikiami nurodymai stiprinti klientų pažinimą ir vykdomų piniginių operacijų monitoringą dirbant su trečiosiomis šalimis. Bankas monitoringą stiprina ir klientų-nerezidentų bei jų padidintos rizikos operacijų dalis vykdoma per šį banką pastaruosius kelerius metus sumažėjo keliais kartais“, - DELFI teigė R. Kuodis.
DELFI primena, jog prokurorai tiria galimą 13 mln. JAV dolerių išplovimą per Ūkio banką. Šios lėšos siejamos su Sergejaus Magnickio – 230 mln. dolerių pasisavinimą iš Rusijos biudžeto atskleidusio ir vėliau mįslingai žuvusio teisininko – istorija. Pats Ūkio bankas teigia, jog jo ar jo darbuotojų atžvilgiu jokie veiksmai nėra atliekami.