Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, švenčiantis savo veiklos 45 metų jubiliejų, šia proga surengė dviejų dienų (11-12 d.) tarptautinę konferenciją „Rinkų globalizacija ir žemės ūkis“. Konferencijoje pranešimus apie ES ir pasaulio žemės ūkio plėtros tendencijas skaitė mokslininkai iš Latvijos, Estijos, Čekijos, Vokietijos ir Lietuvos žemės ūkio mokslo institutų.
© ELTA
Mokslininkai pateikė modelius, kaip būtų plėtojęsis Rytų ir Vidurio Europos šalių žemės ūkis, jei jos nebūtų įsijungusios į ES. Jų nuomone, šių šalių žemės ūkio integracija į Europos ir pasaulio rinkas būtų neišvengiama, tik tas procesas būtų lėtesnis ir skausmingesnis, o ES teikiama parama sušvelnina integracijos procesus.

Pasaulio žemės ūkio politikos tendencijos

Įvertindami atskirų šalių paramą žemės ūkiui, mokslininkai sakė, kad labiausiai savo žemės ūkį pastarąjį dešimtmetį rėmė Korėja, Norvegija, Švedija, Japonija, mažiausiai – N.Zelandija ir Australija. Ryškėja tendencija, kad parama mažėja visose be išimties šalyse. Labiausiai yra kritikuojamos rinką iškreipiančios priemonės, tokios kaip tiesioginės išmokos ir eksporto subsidijos, tačiau jos vis dar tebėra populiariausios ir daugiausiai taikomos. Mažėja atskirų produktų rėmimo skirtumai. Ilgą laiką ryžiai, cukrus, pienas buvo remiami labiausiai, tačiau parama mažėja ir susilygina su mažiausiai remiamų produktų lygiu. Manoma, kad ne tiek reikia tiesiogiai remti gamintojus, kiek investuoti į produktų marketingą, infrastruktūrą, mokymą ir informacijos sklaidą. Labai svarbus rodiklis yra paramos žemės ūkiui dalis bendrajame vidaus produkte. ES yra ta erdvė, kur žemės ūkiui skiriami labai dideli pinigai. Netgi dvigubai sumažinus išlaidas žemės ūkio rėmimui, paramos lygis išlieka pakankamai didelis. Daugiausiai lėšų ES investuojama į žemės ūkio produktų konkurencingumą.

ES žemės ūkio politikos ateities siekiai

ES, atsižvelgdama į šių dienų maisto rinką ir ryškias liberalizacijos tendencijas, siekia išlaikyti savo žemės ūkio modelį. Maisto stygiaus problema Europoje jau seniai nebeaktuali, todėl ir žemės ūkio sektoriaus svarba ES vidaus rinkoje aiškiai mažėja. Tuo tarpu pasaulio mastu ES žemės ūkis strategiškai išlieka itin svarbus. Paskaičiuota, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. gyventojų, iš jų 3 mlrd. sudarys besivystančių šalių piliečiai. Pasaulyje jau 2025 m. gali susidaryti 250-450 mln. t grūdų trūkumas, tokio kiekio reikėtų tų šalių gyventojams pamaitinti (palyginimui – 2003 m. trūkumas buvo 80 mln. t). Besivystančios šalys, norėdamos išmaitinti savo gyventojus, iki 2050 m. turėtų labai smarkai padidinti žemės ūkio gamybą (Afrikoje - 5 kartus, Azijoje– 2,3 karto, Lotynų Amerikoje – 1,9 karto).

Toks gamybos padidinimas dėl žemės ar vandens stygiaus tuose žemynuose nėra realus. Taigi ES, kartu su JAV, Rusija, Ukraina, Brazilija išliks viso pasaulio maitintojos. Potencialios maisto gamintojos išlieka ir Australija, Argentina, Kanada, tačiau šiose šalyse gamybos kaštai yra aukšti, todėl ir jų konkurencingumas, palyginti, mažesnis. Taigi ES, siekdama didinti savo žemės ūkio produkcijos konkurencingumą pasaulyje, atsieja paramą nuo gamybos – mažina tiesiogines išmokas. Gamintojams sudaromos galimybės išlikti, remiantis rinkos teikiamais stimulais, o parama siejama su aplinkos apsaugos ir žmonių bei gyvūnų gerove ir sveikata.

ES ir kitos maistą gaminančios valstybės turės pasirūpinti ir besivystančių šalių eksporto galimybėmis, nes vienpusio ryšio būti negali – norint vienas prekes eksportuoti, kitas reikia importuoti.

Apskritai ES ekonomikos svoris pasaulyje mažėja – 2003 m. Europoje buvo sukurta 22 proc. pasaulio BVP, tuo tarpu 2025 m. ES sukurs tik 12 proc. pasaulio BVP. Todėl ES teks dėti daug pastangų, kad išliktų aktyviu derybininku Pasaulio prekybos organizacijoje ir svarbiu veikėju pasaulio arenoje.

Padėtis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad iki integracijos į ES, nacionalinė parama atskirų valstybių žemės ūkiui buvo gana skirtinga, tačiau dabar ji tampa kur kas tolygesnė. Pranešėjas W.H. Mejersas (Meyers) iš JAV Misurio – Kolumbijos universiteto pranašavo neblogą Lietuvos žemės ūkio ateitį per šį dešimtmetį ES ir pasaulio rinkose.

Mažiausiai keisis grūdų ūkio padėtis, kviečių gamyba 2010 m. išaugs 2,5 proc., pajamos iš jų -2,7 proc., miežių atitinkamai -2,4 proc. ir 2,6 proc., jų kaina nesikeis. Didžiausi teigiami pokyčiai prognozuojami galvijininkystės ir pieno ūkiui, kurio gamyba išaugs 11 proc., pajamos – 19 proc., kaina – 7 proc., sūrio atitinkamai – 37 proc., 56 proc., ir 14 proc., jautienos gamyba išaugs 12 proc., pajamos – 35 proc., kaina – 21 proc. Tuo tarpu kiaulienos gamyba sumažės 3 proc., pajamos – 11 proc., kaina nukris 9 proc., paukštienos atitinkamai – 5 proc., 13 ir 9 proc.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Taupydami prarandate pinigų: maža nepasirodys

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų...

„Ikea“ valdo 15 tūkst. ha – 0,7 proc. Lietuvos miškų (144)

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ per pastaruosius 12 mėnesių valdomus...

„Boso valanda su S. Jovaišu”: Regimantas Buožius apie tai, kuo buriavimas panašus į verslą (7)

„Esu Regimantas, esu buriuotojas, esu vadovas, vyras, vaikų tėvas, esu šiaip fainas žmogus“,...

Palanga darbuotojų puolė dairytis ir užsienyje (25)

Palangoje daugiausia darbo vietų sukuriančias įmones vienijančios Palangos viešbučių ir...

Siūloma PVM taikyti lanksčiau (32)

Ketvirtadienį Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Vienoje pusėje – galingi ūkiai, o kitoje – ištuštėjusi Lietuva (159)

Pamenate naktines derybas dėl Europos Sąjungos paramos milijonų ?

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (915)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Liberalų sąjūdis papasakojo, ko griebsis traukdamas partiją iš krizės (25)

Du buvę varžovai dėl Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko posto – Eugenijus Gentvilas ir...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nafta brangiausia nuo 2014 m. pabaigos. Kaip tai mus paveiks? (10)

Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (345)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

„Žalgiris“ varžovų akimis: iš tokios komandos reikia pasimokyti (2)

Kauno „Žalgiris“ jau daugiau nei du mėnesius nepralaimi Eurolygos rungtynių namuose....

Lenkijoje apsipirkusi žinoma plaukų stilistė papasakojo savo įspūdžius: man „nurovė stogą“ (118)

Plaukų stilistė-šukuosenų dizainerė Eglė Saunorytė-Kinderienė neteko žado apsilankiusi netoli...

Ko lietuviams pavydi net skandinavai: dėl šio pasiekimo bent pusšimtis lietuvių gali neatsistoti, kai įeina D. Britanijos karalienė (8)

Prieš savaitę garsiai nuskambėjęs beprecedentis įvykis, kai jachtos „ Ambersail “ įgula...

Įvardijo, kokie sportiniai bateliai bus populiarūs šį sezoną, o kokie – mados atgyvena

Per pastaruosius metus kedų banga šovė kaip cunamis. Ne tik sporto pasaulio grandai („Nike“,...