aA
2008 metų krizė nebuvo panaudota ekonomikos išvalymui ir disproporcijų panaikinimui, o tai sukūrė papildomų problemų, sako Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis.
Rimantas Rudzkis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Interviu DELFI jis teigė, kad šiandien vidinė situacija Lietuvoje yra palankesnė nei buvo per buvusią krizę, tačiau šalis tapo dar labiau priklausoma nuo eksporto.

„Jei krizė būtų stipri ir pasaulinė prekyba (o ypač ES viduje) smuktų ne vienerius metus, tada išgyventume sunkesnius laikus, nei 2008 metais“, – svarstė jis.

– Dabar prognozuojama, kad 2019 metais Lietuvos BVP augimas lėtės, bus mažesnis nei 3 proc. Numatomas lėtėsiantis ir viso pasaulio ekonomikos augimas. Jūs sutinkate su tokiomis prielaidomis?

– Neginčiju nuomonės, kad 2019 metai pasaulio ekonomikai bus prastesni. Vargu, ar Jungtinėse Valstijose jie bus tokie geri, kokie buvo 2018 metai. Juolab, kad pastarieji metai baigėsi stipriu akcijų rinkos kritimu, o tai irgi liudija, jog dabartiniai metai bus prastesni.

Prasidėjęs JAV prekybos karas su Kinija, manau, nei vienai šaliai neišeis į naudą. Kinijoje yra ir didelių vidinių problemų. Žinome apie jų įsiskolinimus, kurie sparčiai auga, todėl veikiausiai ir Kinijos augimas lėtės.

Tuo metu Europos Sąjungoje pirmieji lėtėjimo požymiai išryškėjo jau 2018 metais. Be to, ES yra gausiai eksportuojanti ekonomika, ir tai, kad Kinijoje ar JAV bus sunkumų, neišvengiamai turės įtakos ir jai.

Lietuva labai stipriai priklausoma nuo pasaulinių rinkų. Esame maža ir labai atvira ekonomika – iš esmės mūsų ekonomikos raidoje toną užduoda eksporto rodikliai. Jei situacija blogės ES, tai neišvengiamai bus labai svarbus veiksnys, stabdantis mūsų ūkio augimą.

– Kaip situacija gali keistis vėliau, tarkim 2020–2021 metais?

– Pasaulinės krizės pojūtis tikrai sklando, nes visas, o ypač Vakarų, pasaulis pasižymi pernelyg dideliu įsiskolinimu. 2008 metų krizė šios problemos neišsprendė. Faktiškai ji buvo tik užšaldyta. Manau, kelių metų bėgyje tam tikra pasaulinė krizė labai tikėtina. Pagrindinis klausimas – kada ji kils ir kiek truks.

Pasaulinės krizės pojūtis tikrai sklando, nes visas, o ypač Vakarų, pasaulis pasižymi pernelyg dideliu įsiskolinimu.
R. Rudzkis

– JAV centrinis bankas kelia palūkanų normas, valdžioje stebime priešpriešą tarp prezidento Donaldo Trumpo ir opozicijoje esančių demokratų, kurie šiemet įgyja daugiau valdžios, todėl gali pradėti įvairius tyrimus. Ar įvykiai politikoje gali turėti įtakos JAV ekonomikos raidai?

– JAV ekonomika gan stipriai priklauso nuo situacijos akcijų biržoje. Ten didelė dalis gyventojų turi akcijų, todėl bendras vartojimas šalyje gerokai priklauso ir nuo to, kiek sėkmingos buvo tos investicijos. O politiniai nesutarimai sukelia nemenką nervingumą ir neišvengiamai paveikia akcijų rinkos būklę.

Tačiau labiau nei politiniai nesutarimai JAV ūkio raidai atsilieps prasidėjęs pinigų politikos normalizavimas. Federalinė rezervų sistema puikiai suvokia, kad negalima amžinai laikytis pigių pinigų politikos, nes tai iškreipia ekonominius santykius. Tačiau kai palūkanų normos kyla, neišvengiamai padidėja įvairių burbulų sprogimo galimybės, kadangi tampa vis sunkiau ir sunkiau aptarnauti susidariusias skolas. Iš kitos pusės, palūkanų didinimas veikia ir akcijų rinką, kuri vien dėl to praranda savo pagreitį.

– Pernai daug dėmesio sulaukė prekybos karai tiek su Kinija, tiek jų užuomazgos su ES. Kaip manote, kaip ši situacija vystysis toliau?

– Globalizacijos aukso amžius traukiasi. Dabartinė D. Trumpo politika orientuota į JAV poreikių akcentavimą, ką jis ne kartą yra pabrėžęs. Juk ir jo šūkis – „Amerika – visų pirma“.

Globalizacijos aukso amžius traukiasi.
R. Rudzkis

Tai, kad pasaulinėje prekyboje atsiranda barjerai, neigiamai veiks daugelį šalių ir lėtins pasaulio ekonomikos augimą. Nemanau, kad šiemet tendencijos keistųsi. Manau, kol D. Trumpas bus prezidentas, tol jis savo rinkiminius pažadus vykdys. Tai matome ir kitose srityse.

– Vienas iš globalizacijos traukimosi pavyzdžių – „Brexit“. Tai bus vienas svarbiausių ES įvykių šiemet. Kitas – Europos Parlamento rinkimai, kur populistai gali laimėti daugiau pozicijų. Kaip gali vystytis šie scenarijai?

– Dėl „Brexit“ viskas priklausys nuo to, koks jis bus. Gali įvykti švelnusis variantas, jei ES ir Jungtinės Karalystės vadovams pavyks susitarti dėl sprendimų, kurie sumažintų išstojimo poveikį, t.y. kad išliktų bendra rinka, o pereinamuoju laikotarpiu galbūt net ir JK įmokos į ES biudžetą.

Juk Šveicarija ar Norvegija nėra ES narės, bet jos „beveik narės“ – moka įmokas, netrukdo laisvam prekių ir žmonių judėjimui. Jei JK ir ES susitars dėl panašių sąlygų, tada didesnio poveikio, bent jau artimiausiu metu, nepajusime.

Poveikis bus labiau psichologinis ir jis gali sustiprinti atskirų šalių politikų nepasitenkinimą Briuselio biurokratijos įsigalėjimu.

Tačiau jei dėl švelnaus „Brexit“ susitarti nepavyks, o tai pilnai įmanoma (ne veltui premjerė Theresa May atidėjo balsavimą parlamente), tada poveikis bus neigiamas tiek ES, tiek JK.

Poveikis bus labiau psichologinis ir jis gali sustiprinti atskirų šalių politikų nepasitenkinimą Briuselio biurokratijos įsigalėjimu.
R. Rudzkis

O EP rinkimų nepervertinčiau. Tačiau jų poveikis gali būti ilgalaikis, t.y. po truputį stiprės, kaip sakote, populistinių partijų įtaka. Tada po kelerių metų vienoje ar kitoje šalyje jie gali ateiti į valdžią bei paveikti ir ekonominius reikalus.

Paties EP tiesioginė įtaka ekonomikai ir apskritai ES raidai yra nedidelė.

– Stebint iš Lietuvos gyventojo perspektyvos, kurie scenarijai būtų nepalankiausi, o kurių – reikėtų tikėtis?

– Jei 2019 metais pasaulinės krizės nepamatysime, tada šie metai Lietuvai bus pakankamai ramūs. Ekonomikos augimas išliks, atlyginimai toliau didės, didesnio kainų šuolio nebus.

Tačiau, jei įvyks kažkas panašaus į ES recesiją ar net smukimą, Lietuvai tai turės didelės įtakos. Mes labai priklausomi nuo eksporto, todėl kai tik užsienio rinkos smunka, tai iškart kerta per mūsų šalies makroekonomikos rodiklius.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Pastarąjį dešimtmetį centriniai bankai vykdė išskirtinę monetarinę politiką. Ar jie turėtų efektyvių įrankių spręsti naujos recesijos problemas?

– Jei šiemet ES ūkis nesmuks, tai Europos centrinis bankas veikiausiai rudeniop pradės didinti bazines palūkanų normas. Žinoma, tai stabdys ES ekonomikos (taip pat ir Lietuvos) plėtrą. Kai kreditai brangsta, tai veikia ir vartojimą, ir gamybos augimą.

Kaip elgsis centriniai bankai, jei įvyks krizė? Labai sunku pasakyti. 2008 metais sąlygos buvo išskirtinės. Pirmiausia, buvo aiškus lyderis – JAV centrinio banko vadovu tapo Benas Bernanke, kuris garsėjo kaip geriausias XX amžiaus trečiojo dešimtmečio Didžiosios depresijos žinovas.

Savo autoriteto ir aiškaus ryžto dėka jis drauge su kitų didžiųjų centrinių bankų vadovais vykdė efektyvius veiksmus. Pasaulio ekonomika buvo užlieta pigiais pinigais ir tokiu būdu krizė buvo greitai užgesinta, nors jos priežastys liko. 2010 metais pasaulio prekyba ir vėl pradėjo augti.

Ar taip bus ir dabar – abejoju. 2008 metų krizė nebuvo panaudota ekonomikos išvalymui ir disproporcijų panaikinimui, o tai sukūrė papildomų problemų. Galima sakyti, kad iki 2018 metų padėtis kardinaliai nepasikeitė – išliko didžiuliai tiek privataus sektoriaus, tiek kai kurių valstybių įsiskolinimai, dauguma neefektyvių įmonių ar bankų nežlugo.

Vienas palūkanų didinimo tikslų yra leisti pasaulio ūkiui išsivalyti, tačiau politikai vengia nepopuliarių priemonių. Jei dalis bendrovių ar bankų bankrutuos, tai sukels trumpalaikį ūkio nuosmukį ir sunkmetį tiek gyventojams, tiek tuometinei valdžiai.

Manau, per kitą krizę centriniai bankai ankstesnio recepto 100 proc. nepanaudos. Bus dalinis sprendimas, kai monetarinė politika ir vėl bus suminkštinta, bet tokios didžiulės pinigų masės išleidimo į rinką nebus.

Galima sakyti, kad iki 2018 metų padėtis kardinaliai nepasikeitė – išliko didžiuliai tiek privataus sektoriaus, tiek kai kurių valstybių įsiskolinimai, dauguma neefektyvių įmonių ar bankų nežlugo.
R. Rudzkis

– Šiandien Lietuvos skola kur kas didesnė nei buvo prieš praėjusią krizę. Kokių problemų tai sukeltų, jei ekonomika imtų trauktis?

– Išties, Lietuvos skola, skaičiuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto, nuo 2008 metų yra gerokai išaugusi, bet ji nėra didelė. Ji siekia apie 40 proc. BVP, o tai yra vienas mažiausių rodiklių ES.

Be to, prieš 10 metų buvo daug didesni privataus sektoriaus įsiskolinimai, buvo susiformavęs labai ryškus nekilnojamojo turto burbulas. To šiandien nėra.

Viską sudėjus, sakyčiau, kad mūsų vidinė situacija yra palankesnė nei buvo 2008 metais. Tačiau, jei išoriniai veiksniai bus stiprūs, jei pasaulinė prekyba vėl stipriai smuks, tas poveikis bus ne mažesnis nei buvo 2008 metais, nes mes tapome dar labiau priklausomi nuo eksporto.

Jei krizė būtų stipri ir pasaulinė prekyba (o ypač ES viduje) smuktų ne vienerius metus, tada išgyventume sunkesnius laikus, nei 2008 metais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Audi“ gamyklos Vengrijoje darbuotojai pradės savaitės trukmės streiką (1)

„Audi“ gamyklos Vengrijoje darbuotojai ketvirtadienį pradės savaitės trukmės streiką,...

Nyderlandai: dėl „Brexit“ 250 įmonių svarsto persikelti iš Didžiosios Britanijos (3)

Nyderlandų pareigūnai yra susisiekę su daugiau nei 250 įmonių dėl galimo persikėlimo į šalį...

Kinijos viceprezidentas Davose: Kinijos ir JAV santykiuose abi šalys yra nepakeičiamos (2)

Konfrontacija tarp Vašingtono ir Pekino daro žalą abiem pusėms, Pasaulio ekonomikos forume ( PEF )...

VTEK tirs buvusio „Registrų centro“ Sertifikatų centro vadovo elgesį (1)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) pradėjo tyrimą dėl buvusio valstybės įmonės...

Šalia Vilniaus kils nauja vokiečių gamykla: įdarbins 440 darbuotojų (272)

Vokietijos bendrovė „ Homanit “ – vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Top naujienos

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (267)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (214)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (206)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Sielos išsivystymas liks

V. V. L.: Atsimenu gražius tavo tekstus iš dienoraščio, kai maždaug 1950-ais metais rašei, kad...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (70)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...

Kelionės tikslas – Jordanija: turistų neišlepinti vietiniai atostogas paverčia tobulomis (59)

Prieš pradėdamas norėčiau įspėti – jei Jūs esate poilsį paplūdimyje mėgstantis turistas,...

Karbauskis nori pertvarkų partijoje: jau žino, kokių žmonių nebeliktų (112)

Artėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) suvažiavimui, į partijos narius...

Įtampa Vilniaus daugiabutyje: kaimynui pradėjus remontą – pradėjo griūti visas namas (193)

Nenori susipykti su kaimynu, nepradėk remonto, – sako žmonės. Vieno Vilniaus daugiabučio...

Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas (600)

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati...

Iš „Eurovizijos“ atrankų pasitraukusiam Sashai Song gresia tūkstantinė bauda papildyta dainininko komentaru (29)

Trečiadienio vakarą LRT televizijoje filmuojant dar vieną „Eurovizijos“ atrankų laidą...