aA
1797 m. rašytojo, filosofo ir publicisto Thomo Paine’o pirmą kartą pasiūlytos idėjos esmė – vienodos piniginės išmokos, t.y. bazinės pajamos, kurias gautų visi gyventojai ir galėtų panaudoti savo nuožiūra, be jokių apribojimų.
© Shutterstock nuotr.

Galbūt kai kam atrodo, kad šiais griežto taupymo laikais kažin ar galima būtų įsivaizduoti kokią labiau politiškai nuodingą idėją – juk tai iš esmės reikštų, kad žmonės pinigų gauna už nieką.

Vis dėlto viename didžiausių Nyderlandų miestų Utrechte, o taip pat ir dar 19 kitų šios šalies savivaldybių žengtas bandomasis žingsnis šios svajonės įgyvendinimo link, rašo leidinys „The Guardian“.

Puikiai suprasdami tokio sprendimo galimus padarinius politikai vertina jį santūriai.

„Turėjome atsisakyti bazinių pajamų sąvokos visuose dokumentuose, kad jį pasirašytų taryba“, - patikino šalia Nyderlandų ir Vokietijos pasienio esančio Neimegeno miesto tarybos narė Lisa Westerveld.

„Utrechte nevadiname to bazinėmis pajamomis, nes žmonės tai suvokia kaip tiesiog nemokamus pinigus, kuriuos gavę sėdės namuose ir žiūrės televizorių“, - patikino Neimegeno tarybos narė Heleen de Boer, rašo „The Guardian“.

Bet kuriuo atveju savivaldybės, anot H. de Boer, žengia nedidelį žingsnį bazinių pajamų užtikrinimo link, o tai garantuotų galimybę gauti 660 svarų (beveik 900 eurų) per mėnesį.

Be to, ketinama leisti išsaugoti visas pajamas, gautas iš darbo ir viršijančias šią sumą. Šių mėnesinių lėšų skyrimas nebūtų susijęs su žmogaus finansinės padėties įvertinimu. Tai būtų tiesiog kas mėnesį gaunama pinigų suma, o žmogus pats galėtų nuspręsti, ar nori turėti daugiau pajamų ir susirasti darbą. Utrechto universiteto profesorius Loekas Grootas ketina išanalizuoti galimus tokio sprendimo padarinius.

Nors kol kas dar nėra žinoma, nuo kada šią schemą ketinama pradėti taikyti, tačiau jau dabar aišku, kad išmokas gaus tik valstybinės paramos gavėjai, vis dėlto šis sprendimas neabejotinai yra radikali priemonė.

Kaip teigia Utrechto savivaldybės, kurioje daugumą sudaro liberaldemokratai, vyriausioji patarėja politikos klausimais Nienke Horst, šio eksperimento motyvacija – tai siekis išvengti skurdo spąstų, kai žmonės baiminasi, kad jei užsidirbs, neteks paramos.

Be to, tikimasi, kad ši idėja apims ir tuos, kuriems valstybės skiriamos darbo vietos, tačiau po kurio laiko darbo nebelieka. Gaudami bazines pajamas tokie šalies gyventojai galėtų rasti laiko ilgalaikio jiems tinkamo darbo variantų paieškoms.

Kairiųjų politinių pažiūrų Utrechto tarybos nariai įsitikinę, kad šis planas – puiki proga parodyti skeptikams, kad paramą gaunantys žmonės ne tik žiūri televizorių ir vengia darbo. „Manau, turime pasitikėti žmonėmis“, - patikino H. de Boer.

Žaliųjų partijos narė ir vienintelė šios partijos atstovė Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmuose Caroline Lucas šiai idėjai pritaria. Žaliųjų „miestiečių atlyginimu“ vadinamos bazinės pajamos ilgą laiką įtrauktos į šios partijos politiką. Vis dėlto finansavimo nebuvimo šiems planams JK iki šiol nebuvo lemta tapti realybe.

Nyderlandų pavyzdys, o taip pat ir analogiški planai Suomijoje paskatino C. Lucas patikėti, kad galbūt atėjo laikas šiai idėjai išsipildyti ir jos šalyje.

Tiems, kurie teigia, kad šis planas – nepasiekiama svajonė, L. Westerveld primena apie vis griežtėjančių paramos gavimo sąlygų kainą Vakarų valstybėse, įskaitant ir politiką, kai žmonėms tenka dirbti viešuosius darbus, kad pateisintų gaunamas išmokas.

„Neimegene 88 mln. svarų (beveik 120 mln. eurų) per metus skiriama pašalpoms mokėti, tačiau dar 15 mln. svarų (20,43 mln. eurų) per metus kainuoja biurokratinės procedūros, taigi skirdami bazinių pajamų sumą sutaupysime lėšų“, - įsitikinusi L. Westerveld.

„Šiuo metu gaudami valstybines pašalpas Nyderlandų gyventojai turi už tuos pinigus atidirbti. Vis dėlto dauguma savivaldybių neturi žmonių šiam procesui prižiūrėti. Utrechte darbo neturinčių žmonių yra 10 tūkst., visi jie turi atidirbti už gaunamas pašalpas, o mes neturime žmonių tam procesui reguliuoti, tai kainuoja per daug“, - įsitikinusi ji.

C. Lucas tikina ateinančiais metais sieksianti parlamentinių debatų šia tema ir prašysianti vyriausybės įvertinti bazinių pajamų sistemos tinkamumą JK.

„Manau, žmonių Britanijoje požiūris į darbą ganėtinai puritoniškas“, - įsitikinusi C. Lucas.

„Vis dėlto šios sistemos šaliai reikia nedelsiant: mažėjant užimtumo garantijoms sistema, kai dirbama nuo aštuonių iki penkių, tampa atgyvena. Žmonės šiais laikais tai dirba, tai nedirba. „Žmonės vis dažniau dirba pagal taip vadinamosios laisvo uždarbio ekonomikos taisykles, o dabartinė sistema tam nėra tinkama“, - sakė C. Lucas.

Šiai idėjai itin aktyviai priešinamasi ir Nyderlandai tikrai nėra išimtis. Gruodžio 22 d. 41-erių Johanna von Schaik-Vijfschaft atnaujino savo gyvenimo aprašymą pasinaudodama vienu iš kompiuterių Utrechto tarybos patalpose.

Prekybos centre valytoja dirbanti moteris gavo nurodymą iš vietos institucijų susirasti daugiau darbo, nes šiuo metu turimų 12 valandų nepakanka.

Maža to, moteris rizikuoja patirti dar didesnį spaudimą jau artimiausiais metais, kai jos 19-mečiui sūnui sueis 21-eri. Kai moteris nebeturės išlaikytinių, ji neteks 150 svarų (204,30 eurų) iš dabartinės 500 svarų (681,01 eurų) dydžio mėnesinės pašalpos ir jai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus bus nurodyta dar aktyviau atidirbti gaunamus pinigus.

J. von Schaik-Vijfschaft gali būti nurodyta dirbti viešuosius darbus už gaunamą pašalpą, kitokiu atveju iš jos gali būti atimtos pajamos. Jei moteris į susitikimus atvyks netinkamai apsirengusi ar juose nepasirodys, išmokos jai bus nutrauktos mėnesiui.

Antrasis pagal dydį Nyderlandų miestas Roterdamas taiko dar labiau gluminančią darbo prieš išmokų gavimą sistemą, kai pretenduojantiems gauti valstybinę paramą asmenims tenka vilktis ryškios spalvos liemenes ir du mėnesius rinkti šiukšles - tik tada jiems skiriamos išmokos.

„Taisyklės yra taisyklės“, - teigė J. von Schaik-Vijschaft. „Savaime suprantama, aš noriu dirbti, noriu būti užimta – mes visi norime“, - patikino ji.

Kaip tai veikia

Bazinių pajamų idėjos autorius – Thomas Paine’as. Tai sistema, pagal kurią individualiu pagrindu mokama tam tikra suma nekeliant jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų ir neverčiant už tuos pinigus atidirbti.

Ši suma mokama nepriklausomai nuo kitų pajamų šaltinių buvimo.

Ši suma mokama nereikalaujant už ją atidirbti ir neįpareigojant sutikti su darbo siūlymais.
Šios sistemos šalininkai teigia, kad tokia tvarka suteiktų žmonėms galimybę iš tiesų pasirinkti tinkamą darbą ir panorėjus persikvalifikuoti.

Be to, sistemos rėmėjai tikina, kad bazinių pajamų mokėjimo schema – viena paprasčiausių pašalpų mokėjimo sistemų, padėsianti sumažinti biurokratinę naštą išmokų mokėjimo sistemoje ir palengvinsianti administracinę šiuo metu galiojančią tvarką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Masiulis: Radvilė pašalinta iš valdybų dėl jos veiklos „Lietuvos geležinkeliuose“ (1)

Vilniaus mero patarėja, buvusi „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų (IT) centro...

Amerikiečiams leista įsigyti „Luminor“ banką (37)

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „ Blackstone...

Radvilė pasitraukė iš Registrų centro valdybos (6)

Iš Registrų centro valdybos pasitraukė Vilniaus mero patarėja, buvusi „Lietuvos...

„Google“ skirta rekordinė bauda dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo

Pirmadienį interneto milžinė „ Google “ nubausta 50 milijonų eurų bauda . Tokią...

Po padidinamuoju stiklu: neteisėtos statybos, vartotojų teisės, nuotekų tvarkymas, antstoliai (6)

2019 ir 2020 metais Valstybės kontrolė gilinsis į 19 sričių, tarp kurių – statybos leidimų...

Top naujienos

Valanda iki „Pravieniškių mafijos“ filmo premjeros – pokalbis su kūrėjais ir herojais speciali laida (17)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos...

Ruoškitės: atkeliauja tikras speigas (50)

Naktimis temperatūra kris iki 19 laipsnių šalčio, dienomis – iki 14, artimiausių dienų orus...

Perspėjo britus: turėsite „kietą“ sieną (40)

Tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsiras reali siena, jei Didžioji Britanija nepritars „...

Nori keisti vaikų paėmimą iš šeimų: kartu pas globėjus tektų išsikraustyti ir vienam iš tėvų papildyta (481)

Jei būtų įteisintos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio pateiktos Vaiko teisių...

Amerikiečiams leista įsigyti „Luminor“ banką (37)

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone...

Pasaulio čempionas išeina į dvigubą medžioklę: pildys ir trofėjų lentyną, ir piniginę (9)

Dano Rapšio laukia kaip niekad intensyvus sezonas. Kaip jau skelbė DELFI, 23-ejų panevėžietis...

Suskaičiavo, kiek žiemą kelyje sutaupytų minučių gali kainuoti gyvybę (12)

Pirmųjų šių metų savaičių eismo įvykių statistika – itin niūri, mat keliuose jau žuvo 15...

Šeimos gydytoja primena primirštą natūralų vaistą: gydo slogą, malšina gerklės skausmą (4)

Įsibėgėjo ne tik žiema, bet ir ligų sezonas: poliklinikose sunkiai rasite laisvą šeimos...

Paskelbtos „Oskarų“ nominacijos: kas šiemet pretenduoja į svarbiausius kino pasaulio apdovanojimus? (8)

Jau visai netrukus, vasario 24 dieną, Los Andžele vyks svarbiausias kino pasaulio įvykis – „...

Murmansko srityje į aerodromo taką rėžėsi Rusijos viršgarsinis bombonešis, žuvo trys įgulos nariai atnaujinta 15.55 (378)

Vienas Rusijos strateginis bombonešis „Tu-22M3“ antradienį sudužo šiaurinėje Murmansko...