Restoranų savininkai: turėsime atleisti žmones ir riboti pasiūlą klientams

Argumentuojama, kad verslas patiria didelius nuostolius: dar moka per pandemiją susidariusias skolas, turi padengti darbo užmokesčio, žaliavų kainų, komunalinių mokesčių augimą.

Pasak Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovo Liutauro Čepracko, sąskaitos už elektrą restoranams kilo keletą kartų, o pastaruoju metu daugelyje įstaigų jos jau viršija nuomos kainas.

„Mano restorane, pavyzdžiui, nuoma kainuoja 3-4 kartus mažiau nei elektra. Tai yra apskritai visiškai nenormali situacija“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo L. Čeprackas.

Jis pažymėjo, kad PVM tarifui grįžus į 21 proc. lygį, restoranų valdytojai bus priversti atleisti darbuotojus, kadangi nebebus finansiškai pajėgūs mokėti dabartinių atlyginimų.

„PVM lengvata „nuėjo“ tik į darbuotojų algų pakėlimą ir kompensavimą. Būsime priversti pradėti atleidinėti žmones, nes negalime mokėti tiek, kiek mokame dabar, ir negalėsime mokėti, kai papildomai išaugs (kaštai – ELTA). Pinigai, kurie buvo skirti darbuotojams kaip mums atrodė, jie iš jų bus atimti“, – dėstė jis.

© Shutterstock

Kartu L. Čeprackas prognozuoja, kad skurs klientams siūlomų patiekalų asortimentas.

„Po truputį keisis restoranų meniu, iš jų išnyks prabangesni, įdomesni patiekalai, klientai daugiau matys vištieną, kiaulieną (...) mažėjant darbuotojų virtuvėje mažės patiekalų skaičius“, – kalbėjo jis.

Kelių restoranų Vilniuje ir Kaune vadovė Odeta Bložienė akcentavo, jog grąžinus senąjį tarifą daug maitinimo įstaigų, ypač regionuose, vėl gali aktyviau veikti šešėlyje, kurio sektoriuje, kaip pažymėjo ji, pastaruosius dvejus metus mažėjo.

Jos teigimu, didžiąją dalį maitinimo sektoriaus sudaro smulkiosios maitinimo įmonės, kuriose neretai atsiskaitoma grynaisiais, tad didesnė ir neskaidrios veiklos, pavyzdžiui, atlyginimų mokėjimo „vokelyje“, pajamų už paslaugas neapskaitymo ar kt., rizika.

„Mažuose restoranuose (atsiskaitymas grynaisiais – ELTA) tikrai labai yra dažna apraiška ir mes gal kiekvieną dieną atsiskaitinėdami kortelėmis to sutinkame mažiau. Bet nepamirškime, kad maitinimo sektoriuje didžiąją dalį sudaro smulkusis verslas, o ne tinklai. Kokia jų apyvartų dalis yra šešėlyje apskaičiuoti sunku“, – kalbėjo O. Bložienė.

Jos nuomone, šešėlyje yra apie 30–40 proc. maitinimo sektoriaus apyvartos, o PVM lengvata yra veiksminga priemonė skaidrumui didinti.

„Tai buvo labai veiksminga priemonė, manau, kad dažnam taip buvo. Kaip neapmokestinamų pajamų didinimas, taip ir PVM mažinimas suteikė daugiau motyvacijos dirbti skaidriai, nei neskaidriai“, – kalbėjo ji.

Anot maitinimo verslo atstovų, lengvatinio PVM taikymas yra itin vertinga priemonė, pirmiausia skirta „gelbėti smulkų ir vidutinį verslą, o ne kainoms galutiniam vartotojui mažinti“. Lengvata esą padengiamos skolos, susikaupusios už patalpų nuomą bei mokami per pandemiją atidėti mokesčiai.

Sektoriaus atstovai tikina, kad smulkus ir vidutinis maitinimo verslas sukaupęs po 80-500 tūkst. eurų skolų, kurias šiuo metu reikia grąžinti ir valstybei, ir nuomotojams.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, kad ministerija neplanuoja pratęsti PVM lengvatos maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kadangi ji buvo įvesta kaip laikina pagalbos priemonė per koronaviruso pandemiją.

Už lengvatos pratęsimą pasisako ekonominkos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms siūlančias pataisas dar liepos pabaigoje įregistravo būtent M. Majauskas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Birželio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybei susitikus su maitinimo įstaigų, sporto klubų, kino teatrų ir renginių atstovais, viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad bus siūloma ir kitiems metams pratęsti 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymą šiems sektoriams. Tai numatančias pataisas Seime yra įregistravęs Laisvės frakcijos parlamentaras Vytautas Mitalas.