aA
Didesnės sąskaitos už elektrą, šildymą, didėjusios algos bei produktų kainos įstūmė į kampą restoranus ir viešbučius. Jau skaičiuojama, kiek reikės didinti kainas, nors klientų srautai dėl pandemijos ir taip kritę. Maža to, verslo atstovai atviri – dialogo su valdžia nebėra, pagalbos priemonės įstrigusios ministerijų koridoriuose.

Artimiausius mėnesius dirbs nuostolingai

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys, restoranų „Amber Food“ tinklo vadovas Gediminas Balnis „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ tvirtino, kad sunkiausia restoranams bus vasario mėnesį – tada matysis sąskaitų padidėjimas.

„Dujos iš karto pabrangsta, o elektros sąnaudų didėjimas didžiausias bus nuo sausio mėnesio. Mūsų tinklo mastais, tai galėtume fiksuoti 200 tūkst. eurų ir 2,5 mln. eurų per metus. Tai sumos iš tikrųjų labai didelės, precedento neturim nei vienais metais. Net per penkis metus nėra buvę tokių energetikos kainų augimo, o čia per vienus metus turime tokį didžiulį šoką.

Viskas į vieną vietą susidėjo – šildymas, elektra, dujos, darbo užmokestis didėjo 15 proc. minimali alga nuo sausio mėnesio, iš paskos keliauja žaliavos, alkoholio akcizai keitėsi. Viskas vienoje vietoje. Jei seniau turėdavome, kad atlyginimai augdavo, bet energetikos kainos dažnai net ir sumažėdavo, tai dabar turime viską vienu metu. Didžiulis šokas, mes skaičiuojame matematiškai, kad reikėtų kainas pakelti 12-15 proc., jog turėtume tą patį rezultatą“, – skaičiavimus pateikia G. Balnis.

Pašnekovas priduria, kad yra ir kita bėda – dėl pandemijos itin sumažėjo klientų srautas, tad dalis restoranų artimiausius keturis mėnesius dirbs nuostolingai.

Gediminas Balnis
Gediminas Balnis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Labai didelė dalis yra saviizoliacijoje. (…) Šildymo sąskaitas didesnes jau gavo gyventojai. Bet paskutinį savaitgalį tai matome drastišką srautų mažėjimą ir prognozuojame, kad artimiausius kelis mėnesius jis toks ir bus. Apskritai sutampa ir su tuo metų laiku, kai tų klientų apskritai būna mažiau nei įprastai“, – priežastis, kodėl sulaukiama mažiau klientų, vardijo G. Balnis.

Be visa to, restoranų gali laukti ir nuomos kainų padidėjimas. Pašnekovo teigimu, sutartyse dažnai numatyta, kad kaina indeksuojama atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją. Taip pat restoranai jaučia padidėjusias sąnaudas perkant maisto produktus.

Visam sektoriui – labai blogai, sprendimai strigę ministerijoje

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pastebėjo, kad sunkumus patiria visas sektorius, tačiau tinkliniams restoranams itin sunku – daugybė darbuotojų ir brangsta visi kaštai.

„Ne tik minimalios algos, bet ir vidutinės, didesnes algas gaunančių darbuotojų, nes tiesiog žinome apie trūkumą darbuotojų, tai esantys nori atlyginimo pakėlimo. Taip pat labai sunku rasti net aukščiausio lygio vadovus, atlyginimai išaugę drastiškai“, – paminėjo ji.

E. Šiškauskienė pabrėžė, kad viešbučiuose situacija yra dar baisesnė.

Restoranų ir viešbučių verslas skaičiuoja, kiek reiktų didinti kainas: situacija – labai bloga
© DELFI / Andrius Ufartas

„Vien už gruodį sąskaitos buvo neįtikėtinos. Pavyzdžiui, elektra ir dujos, jei seniau būdavo 10 tūkst. eurų kartu sudėjus, tai dabar yra apie 50 tūkst. eurų per mėnesį ir daugiau. Plius tai, ką išvardijo Gediminas, žaliavų brangimas ir atlyginimų. Praktiškai mes spalio mėnesį jau pradėjome kalbėti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija , kad reikia pagalbos, ypatingai miestuose esančiuose verslo viešbučiuose. Pradėjom dėliotis, kad tiems, kam kritusi apyvarta 40 proc., nes kurortai dar laikėsi pakankamai neblogai iš vietinių turistų. Kaip nebūtų liūdna nuo spalio mėnesio dar Ekonomikos ir inovacijų ministerija tebelaukia atsakymų iš Finansų ministerijos ir taip verslui niekas nepadeda. Su pavydu žiūrime į Latviją, kuriems visiems elektros vartotojams valdžia padengė 50 proc. kaštų sunaudojimo ir toliau kas mėnesį dengia.

Tai mūsų verslas tebesidera su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tebelaukia. Žiema eina į pabaigą. Jei sakyčiau, kad buvo blogai verslo viešbučiams, tai manyčiau, kad dabar labai blogai visam sektoriui.

Ir kai nėra turistų srautų, kai nėra užsieniečių, kurie užpildydavo apie 75-80 proc. viešbučių, tai tiesiog situacija yra daugiau nei kritinė. Labai keista, kad Finansų ministerija per tiek mėnesių niekaip nepadaro sprendimo, aprašas kaip ir paruoštas priemonių, bet dabar jau manau jį reikia ženkliai plėsti ir pagalbos reikia daugeliui sektorių“, – apie situaciją papasakojo E. Šiškauskienė.

Kaip teigia E. Šiškauskienė, į dialogą su verslu iš vis neina niekas iš valdžios. Rašyta ir premjerei, ir dar kartą į ministeriją, kreiptasi į Seimo Ekonomikos komitetą.

„Kažkoks pasityčiojimas. Ir tie visi gąsdinimai, kurie yra mūsų spaudoje, ir iš politikų lūpų, kad yra tokia situacija, jog pandemija, tuoj verslus uždarysime, tai verslas negali atsistebėti.

Kiekvienas toks sakinys labai kerta ir mažina iš karto pardavimus tiek viešbučiuose, tiek restoranuose, vietiniai nebevažiuoja. Mes norėtumėm tokio konstruktyvaus gąsdinimo – jeigu jau planuoja uždaryti verslą, tai ir pasakytų, kad nuo tokios datos, už mėnesio ar kai bus tiek lovų reanimacijoje, ir tada yra tokiam laikui ir tokios priemonės verslui. Nuimtų įtampas. Dabar tokie nepamatuoti gąsdinimai, tada niekas neįvyksta, tada yra visiškai be ryšio keičiamos tos sąlygos testavimosi“, – aiškino pašnekovė.

Kainos didės, bet klientų ir taip mažai

Kainų didėjimas, kaip pasakoja pašnekovai, neaplenks restoranų ir viešbučių. Tačiau verslui tai mažai padės, nes klientų skaičius sumažėjęs.

Restoranų ir viešbučių verslas skaičiuoja, kiek reiktų didinti kainas: situacija – labai bloga
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Dabar kainų padidinimas mažai ką ir duos, nes pirkimo nėra, nėra klientų, bet jau yra tokių pavyzdžių, kur mūsų konkurentai yra kainas pakėlę ir 20 proc. Taip, matematiškai turbūt iki to reiktų didinti tas kainas, bet kaip kas didins, čia jau kiekvienas turės spręsti individualiai. Net nepadidinus kainų, tikrai vienintelis kelias yra į bankrotą, čia jau nieko nenuslėpsi“, – teigė G. Balnis.

„Gali didinti nedidinti, jei nėra užsienio turistų srautų tai nėra kam didinti. Lietuvių galimybės ribotos, nes veikiantys SPA viešbučiai turi savo kainodarą ir nelabai ją išeina kelti. Kažkiek aišku didės kainos, nes turi nusėsti tie kaštai, bet miesto viešbučiai, kurių didžiausią dalį sudaro užsienio turistai, gali ir keturgubai kelti, vis tiek nėra užsienio turistų. Matome, kad ir skrydžiai atšaukinėjami. Tai turizmo atsigavimas matomas 2024 metais“, – teigė E. Šiškauskienė.

Bankrotų visgi gali būti

Nuo pandemijos pradžios buvo vis kalbama apie bankrotų bangą, kuri, atrodo, taip ir neatėjo. Pašnekovai teigia, kad visgi jos dar galime sulaukti. O kol kas šiam sektoriui ypač padėjo sprendimas sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešojo maitinimo įstaigoms nuo 21 proc. iki 9 proc. iki 2023 metų.

Nebėra jokio dialogo, su mumis niekas nekalba. Tiesiog verslai palikti savo pačių išgyvenimui
Evalda Šiškauskienė

„Šis sumažinimas padėjo išgelbėti nuo bankrotų labai daug restoranų. Vienintelė priemonė, kuri suveikė ir išgelbėjo labai daug restoranų. Šiuo metu, jei vasarą atsigavo šiek tiek restoranai ir kurorto viešbučiai, SPA viešbučiai, Palangos kuruotuose, tai dabar visą tą lašinuką suvalgo energetiniai kaštai. Tą ką užsidirbo, viską sumoka ir nebežino, kaip toliau reikės išsimokėti. Su nerimu laukiame sekančių sąskaitų ir realiai, žinote, imti paskolas, kurias ir taip sudėtinga verslui paimti, kad ir iš „Invegos“, imti paskolas ir atidavinėti už energetikos kaštus, gal ir nėra verslo logika“, – komentavo E. Šiškauskienė ir pridūrė, kad verslui turėtų būti skiriamos dotacijos kaip yra Rumunijoje arba iš dalies padengiami energetikos kaštai kaip Latvijoje.

„Nebėra jokio dialogo, su mumis niekas nekalba. Yra tokia tyla, jog viskas būtų gerai, verslai vystytųsi, augtų ekonomika, iš viso nebėra nei susitikimų, nei susirinkimų, nei diskusijų. Tiesiog verslai palikti savo pačių išgyvenimui“, – teigė E. Šiškauskienė.

G. Balnis atsako, kad apie „lašinukus“ restoranų verslas nė negali kalbėti, nes be apribojimų dirbo tik porą mėnesių.

Restoranų ir viešbučių verslas skaičiuoja, kiek reiktų didinti kainas: situacija – labai bloga
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Realiai atsidarėme, tai yra baigėsi apribojimai tik liepos-rugpjūčio mėnesiais, po to vėl atsirado. Eina kalba, kiek per tuos kelis mėnesius restoranai uždirbo tam, kad padengtų per pirmą pusmetį susidariusias sąnaudas. Mes praeitus metus tai tikrai baigsime nuostolingai ir dabar klausimas vėl iki šiltojo sezono, kiek naujų nuostolių surinksime. Kaip gali būti kitaip? Nepamirškite, kad su restoranais ir buvo eksperimentuojama – tas galimybių pasas buvo ir pirmą pusmetį praėjusiais metais įvestas, tai mes tik du mėnesius laisvai realiai dirbome.

Be abejo mes skolinamės ir tikimės, kad ir kažkokia parama bus. Vienintelė tokia realiai veikianti priemonė praeitais metais buvo PVM sumažinimas. Klausimas, kas bus toliau. Dar šiemet PVM taip pat išlieka, bet kai nėra apyvartos, tai jis ir mažą įtaką daro. Reikia galvoti apie priemones ir labai norėtume, kad ir ta PVM mokesčio lengvata galiotų dar bent jau kitus metus“, – sako jis.

Pašnekovai nurodo, kad jau dabar viešbučiai ir restoranai yra uždaromi ar parduodami, tačiau apie tai garsiai nekalbama.

„Dabar dar daugelis ir patys nelabai supranta, kad jie yra visiškam dugne, nes dabar yra tie atidėti visi mokėjimai. Daug yra restoranų užsidariusių, viešbučių jau keletas parduota. Judėjimas rinkoje vyksta, tik žinot nėra tas garsinama. Arba parduodami viešbučiai tyliai ir perdaromi į apartamentus“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Bankrotų banga buvo atidėta dėl to, kad mokesčiai buvo atidėti. Bet nuo spalio mėnesio visus susikaupusius mokesčius restoranai ir viešbučiai turi sumokėti per keturioliką mėnesių. Nepaisant, kad dabar didelė energetinė krizė, niekas šito dalyko taip ir neperžiūri.

Čia bus labai matyti pavasarį. Visi tempia iki vasaros, bet turbūt bus labai nemaža dalis, kurie to ir nesulauks. Ką galima padaryti tai, galbūt reiktų kažkokius restoranus ir uždaryti, tačiau yra santykiai nuomos, sudarytos sutartys ilgalaikės, niekas tos pandemijos neprognozavo ir sunku kažką daryti, pertvarkyti. Be abejo, kad mes žiūrime tam tikrus plotus, mažesnius formatus kuriame, daug mažesnių restoranų atidarysime, greito maisto linijas diegiame restoranuose. Judame ta linkme tačiau tam reikia pinigų, investicijų“, – nurodė G. Balnis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.2353

Seimas spręs, ar nuo liepos keisti bedarbio statuso sąlygas (1)

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas –...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos (1)

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Verslo atstovai: Lietuva galėtų padėti kurti hipotekos sistemą Ukrainoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos...

„Luminor“ išplatino 500 milijonų eurų vertės padengtųjų obligacijų emisiją

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. eurų vertės, 5 metų termino padengtųjų obligacijų...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Pajūrio draustinyje prabangų namą pasistačiusiems verslininkams – teismo kirtis: viskas krypsta vilos griovimo link (7)

Viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos (1)

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau laimėjimų prie Charkivo Zelenskis nuteikia ukrainiečius ilgam karui

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai (2)

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Eksperimentas nustebino: važiuojant lėčiau pavyko sutaupyti, tačiau tokia strategija suveiks ne su visais automobiliais (2)

Prasidėjus degalų kainų raliui vairuotojai dažniau atkreipia dėmesį į patarimus, kaip važiuoti...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Vasaros atostogoms išleidžiame daugiau nei Kalėdoms: kaip susiplanuoti biudžetą jau dabar

Kada išleidžiame daugiau – vasarą ar prieš Kalėdas? Internete nuomonės išsiskiria – vieni...

Prasčiausiose Dončičiaus atkrintamųjų rungtynėse – „Mavericks“ sutriuškinimas ir randas slovėnui

„Golden State Warriors“ NBA Vakarų konferencijos finalą atidarė abejonių nekeliančia...

Tyliai tūnanti liga gali baigtis kepenų ciroze ar vėžiu: net nejausdami simptomų žmonės gali užkrėsti kitus

Hepatitas – virusinė užkrečiamoji (infekcinė) kepenų liga, galinti tyliai ir ramiai slėptis...

Ala Pugačiova atsakė, kada ketina sugrįžti į Rusiją: paaiškino, kodėl

Ala Pugačiova patikino, kad į Rusiją sugrįš, ir tai planuoja padaryti jau šį rudenį –...

Tujų genėjimas pagal taisykles: kaip nepadaryti septynių paplitusių klaidų

Kraštovaizdžio dizaineriai dažnai siūlo sodinti tujas, nes jos yra lengvai auginamos, be to, gana...