Vadovas pasakoja, kad čia, kur sėdime šiandien, yra buvęs vaikų darželis, o įmonė maitinimo veiklą vykdo nuo 2009-ųjų, kada šias patalpas įsigijo krizės metu.
Dar prieš įsikuriant čia, jie veikė ir senosiose, kitoje vietoje buvusio legendinio restorano „Perkūnkiemis“ patalpose, tačiau jas tąkart nuomojosi. Iš viso, kaip skaičiuoja, Daniaus verslui jau beveik 25 metai.
„Čia įsikūrėme per krizę, pirkome pastatą, statėme priestatus“, – atsimena jis, tačiau priduria, kad investicijų reikėję didelių.
„Kažkaip pavyko išlikti per tiek laiko. <...>
Bet aš kaip visada sakau, mes esame bėdų pirkėjai“, – akcentuoja jis.
Paprašytas paaiškinti, ką turi mintyje, verslininkas vardija, kad teikia gedulingų pietų paslaugas, taip pat pas jį žmonės ateina paminėti ir prisiminti seniau iškeliavusius artimuosius. Žinoma, kaip sako, būna ir linksmų progų, jubiliejų.
„Bet visiems tai – išlaidos, o tai reiškia bėdą, – juokiasi jis pats. – Todėl išeina, kad superkame bėdas“.
Tiesa, į restoraną klientai užsuka ir dienos pietų ar vakarienės.
„Pamenu, kai man buvo sakyta, kad šiame versle didelių krioklių (pinigų-red.) nėra. Viskas kapsi, kapsi po truputį. Tai taip ir yra“, – sako jis.
Vadovas pasakoja, kad dabar jis jau pensijoje, todėl apie naujas veiklas nė nesvarsto.
„Ko čia besiimsi. Jau vėlu. O per tuos metus yra buvę visokių minčių.
Čia – švarus darbas, maloni aplinka. O dabar eiti į statybas, santechnikas, dirbti suvirinimo meistru... kažkada man siūlė, nes esu baigęs inžineriją, bet ne, Viešpatie, aš nelinkęs“, – sako jis.
Šiandien maitinimo verslui nėra lengvas metas, pastebi vadovas.
Jis sakosi vien už elektrą ir dujas gaunantis sąskaitas, kurios siekia 7,5 tūkst. Eur, kai anksčiau jos siekdavusios apie 1,5-2 tūkst. Eur.
„Kainų kilimas – žiaurus“, – apibendrina jis ir tikina, kad maitinimo sektorius, toks jau dalykas, kuriame viskas turi būti kaip pridera, tviskėti prabanga.
„Jeigu tu į kibiną ar kitą patiekalą įdėsi pigesnį produktą, sakykim, margariną vietoj sviesto, nebus sėkmės. Turi dėti gerus ingredientus, naudoti gerus produktus, o tai yra brangu.
O būna, juk ir galiojimas jų baigiasi, išmeti. Restoranų veikla yra brangus reikalas“, – sako jis.
Kad pastarasis laikotarpis – sunkesnis, verslininkas sako jaučiantis ir iš ateinančių klientų.
„Lankytojų – mažiau, darbo dienomis net sutrumpinome darbo laiką, dirbsime iki 19 val., nors anksčiau dirbome iki 22 val.“, – sako Danius.
Nors lankytojų mažiau, tie, kurie ateina, kaip aiškina, į kainas per daug nesidairo. Pasak vadovo, svarbiausia, kad maistas būtų patiektas greitai ir skaniai.
„Kaina, sakyčiau, lieka tik trečioje vietoje“, – priduria jis.
Pokyčių jis sako pastebėjęs ir kalbant apie rengiamus banketus, jubiliejus, gedulingus pietus.
„Pastebėjau, kad yra kviečiama vis mažiau žmonių“, – sako jis.
Vadovas neslepia, kad patiekalų kainos per pastaruosius metus kilo apie 20 proc. Jis tikina, kad be kainų kėlimo išsilaikyti nebūtų pavykę.
„Brango ir produktai, ir energetika. Viskas, kaip amerikietiški kalneliai. Buvo laikas, kai parduotuvėse tam tikri produktai kainavo pigiau nei pas tiekėjus, o dabar situacija – atvirkščia. Tarkime, parduotuvėse vištiena tebesilaiko apie 7 Eur/kg, o pas tiekėjus kaina krinta žemyn“, – sako jis.
Žiema, pasak vadovo, nebus lengva, o ir išgyvens ne visi verslai.
„Neaišku, kiek ilgai užteks lašinukų verslams, kiek jie jų turės. Priklausys ir nuo to, kaip gyvens žmonės, ar eis, ar nebeis į restoranus. <...>
Manau, kad svarbiausias šventes žmonės vis tiek švęs, užsisakys ir ateis“, – svarsto jis.
