Interviu DELFI Vaidas Valikonis pasakojo, kad jau rugpjūtį Registrų centro pagrindinėje buveinėje atleidimo lapeliai bus įteikti daugiau kaip 100 darbuotojų. Kitąmet planuojama atleisti ir dalį darbuotojų įmonės filialuose, kurie įsikūrę 53 vietose visoje šalyje.
Jau netrukus Registrų centras žada pradėti pokalbius ir prireikus skirti baudas juridiniams asmenims, kurie neteikia privalomų duomenų.
Tačiau kur kas sunkiau sutvarkyti kai kuriuos gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos seniausiam gyvam lietuviui šiuo metu yra 124 (šimtas dvidešimt ketveri) – neaišku, kiek dėl to dar sumažės oficialus šalies gyventojų skaičius.
Iš darbo atleis penktadalį
– Kada tiksliai prasidės Registrų centro pertvarka ir kada kiek darbuotojų žadate atleisti?
Pati pertvarka prasidės, manau, šiomis dienomis, kai bus parengti juridiniai dalykai ir darbuotojams bus įteikti įspėjimo lapeliai. Pirmasis etapas, kai bus pertvarkoma įmonės centrinio padalinio struktūra, turi būti baigtas iki šių metų pabaigos. Kalbama apie maždaug 20 proc. ar kiek daugiau darbuotojų. Būsimų padalinių vadovai atsirinks geriausius darbuotojus ir turės su jais dirbti.
– Vadinasi, pirmieji atleidimo lapeliai centrinio biuro darbuotojams bus įteikti dar rugpjūtį?
Po to bus antras pertvarkos etapas, kai bus nagrinėjama įmonės filialų veikla – efektyvumo rodikliai, kiek ten reikia darbuotojų, kiek reikia padalinių ir t. t.
Antrasis pertvarkos etapas turėtų būtų įvykdytas per kitus metus. Kol nėra konkrečių ekonominių rodiklių, rezultatų įvertinimo, neprognozuoju, kiek galėtų sumažėti darbuotojų Registrų centro filialuose.
– Kokio veiklos rezultato sieksite, kad įmonė būtų efektyvi ir duotų pakankamą grąžą?
– Mano supratimu, dirbame valstybei ir turime grąžą teikti valstybei. Valstybė investuoja, žmonės moka už paslaugas ir jie taip pat turi pajusti grąžą. Manyčiau, ji turėtų būti didesnė. Bijau įvardinti konkretesnį skaičių, kas buvo, tas buvo, bet reikia žiūrėti į ateitį ir siekti geresnių rezultatų. Šiuo metu mūsų grynasis pelnas yra 0,5 proc. visų pajamų. Manau, kad šis rodiklis galėtų augti bent iki 5 proc., gal kiek mažiau.
– Ar dėl to brangs Registrų centro paslaugos?
– Nemanau, kad bent artimiausiu metu paslaugos brangtų. Viena vertus, įmonės pajamoms augant, turėtų mažėti jos išlaidos, o pelnas didėti.
Natūraliai turėtų kažkiek pigti ir kai kurios paslaugos. Kita vertus, šiuo metu svarstomas naujas Vyriausybės nutarimas dėl atlyginimo už duomenų teikimą, kuriame bus nustatytas kompensavimo mechanizmas už neatlygintinai suteiktus duomenis. Ši kompensacija turėtų skatinti įkainius mažinti.
Nutarime būtų suformuota nauja atlyginimo tvarka, kuri priklausys nuo įmonės sąnaudas. Taip pat yra įstatymo projektas, kurį teikė prezidentė. Jame numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos duomenis gauna ir registruoja neatlyginamai.
Šiuo metu nutarimas galutinai derinamas. Vėliau jis bus svarstomas Vyriausybėje, kuri jį arba priims, arba ne. Manau, jau rudenį nutarimas bus. O jeigu taip, tai nuo kitų metų veikiausiai bus ir nauji Registrų centro paslaugų tarifai. Įstatymo kelias bus kiek ilgesnis.
– Registrų centro pastatas Druskininkuose, su poilsio kambariais, lovomis, vonios kambariu – kaip jis atsirado? Gal tokių pastatų turite ir daugiau?
– Kiek spėjau patikrinti, pastatas statytas 2008–2009 m. ten yra filialo skyriaus pastatas, anksčiau ten patalpų neturėjome, paslaugos buvo teikiamos savivaldybėje, o ji paprašė patalpas apleisti, taip kilo poreikis statyti. Pastato statybai tuo pritarė tuometinė įmonės valdyba. Tikrai tą suprantu – tikriausiai tame regione buvo nemažas poreikis. Dabar tas pastatas galėtų būti geriau išnaudojamas. Jį galima būtų nesunkiai išnaudoti administraciniams poreikiams ir gauti realią grąžą iš to turto. Ar yra kitur tokių patalpų dabar neatsakysiu, reikia visą Lietuvą pažiūrėti, nes padaliniai yra 53 vietose.
– Praėjusią savaitę minėjote ir įmonės automobilius, kurie naudojami galbūt ne visiškai efektyviai. Kokie tai automobiliai, kas jais važinėja?
– Automobiliai yra įvairūs, visi labai vidutinės klasės – daugiausia „Škoda“, „Škoda Yeti“ ir kt. Šiuo metu įmonė veiklos nuomos pagrindais nuomojasi apie 60 automobilių. Važinėja visi kam reikia, nėra taip, kad automobilis priskirtas vienam darbuotojui ir jis su niekuo nesidalija. Jei reikia, jei automobilis laisvas, sėda ir važiuoja. Manau, važinėja ne tik filialų vadovai, bet ir matininkai, turto vertinimai, kurie fiziškai turi pažiūrėti ir įvertinti turtą. Tai tiesioginės jų funkcijos ir jie nemažai važiuoja.
Ar dėl jų permokama, negaliu pasakyti, šiuo metu vertiname sutartis ir jų keitimo ar nutraukimo pagrindus. Kai peržiūrėsime sutartis, matysime. Tiesiog tų automobilių šiuo metu yra per daug. Jei sutartys leis, manau, pirmu etapu bent pusės jų reikėtų atsisakyti.
Žada raganų nemedžioti
– Kalbėjote ir apie nepotizmą Registrų centre. Koks čia reiškinys jūsų įmonėje?
– Galbūt taip nuskambėjo, tačiau nenoriu to pabrėžti. Jei įmonėje dirba vienos šeimos nariai ar politinei partijai priklausantys asmenys, kad tai tikrai yra blogai. Svarbiausia yra kompetencija. Kiek pats esu susidūręs darbe, tai gali būti ir toms pačioms partijoms priklausantys asmenys, ar ir įmonėje šeimą sukūrę asmenys dirba gerai. Nieko negali sakyti, jokiu būdu. Pirmiausia vertinama kompetencija, žinios, o kokią naudą tai gali atnešti įmonei ir kartu Lietuvai.
– Kiek laiko pats dirbate Registrų centre, kaip čia patekote? Ar turite šioje įmonėje giminaičių?
– „Registrų centras“ ir Centrine hipotekos įstaiga, kurioje prieš tai dirbau, buvo sujungti praėjusių metų liepą. Taigi tiek ir dirbu. Giminaičių neturiu, o patekau minėto sujungimo būdu – įgyvendinus sprendimą sujungti dvi valstybės įmones.
– Kiek iš tikrųjų yra tiesos apie didelį kiekį partiečių ar giminaičių Registrų centre?
– Manau, kad tikrai yra, bet tai vertinti, tik kaip blogą dalyką, šito nesiryžčiau. Nenorėčiau Lietuvoje matyti, kad jeigu vienoje įmonėje dirbi kartu su giminaičiu ar su kitu tos pačios partijos nariu, na, kad vien dėl to negalėtum dirbti. Tai būtų diskriminacija. Nenorėčiau, kad taip būtų ateityje.
– Tai „raganų medžioklės“ įmonėje nebus?
– Tikrai ne.
– Ką darysite su juridiniais asmenimis, kurie neteikia privalomų teikti duomenų, pvz., finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui?
Kaip tik šį klausimą aptarėme. Pradėsime rašyti kvietimus, kad atvyktų aiškintis. Kai prireiks, rašysime protokolus, skirsime baudas. Jeigu gerai atsimenu, jų dydis prasideda nuo 14 Eur. Tai yra labiau prevencinė priemonė, kad įmonės būtų įspėtos, kad pateiktų duomenis, nes jie reikalingi. Neturime tikslo bausti ir iš baudų gauti pajamas.
– Domėjotės, koks yra vyriausias asmuo Lietuvoje pagal Gyventojų registro duomenis?
– Taip, domėjausi tuo. Čia turime šiokią tokią problemą, susijusią su tarptautiniais ryšiais. Jeigu asmuo išvyksta gyventi, sakykime, į JAV, o ten numiršta, tai tokių duomenų mums niekas nepraneša.
Vyriausias gyvas asmuo pagal registrą yra 124 metų. Suprantu, kad tie duomenys veikiausiai neatitinka fakto, bet mes ir diskutuojame su Teisingumo ministeriją, ką reikia kažką daryti. Tiesiog nėra tokių tarptautinių institucijų, kurios galėtų tai pateikti.
– Kiek dar sumažės gyventojų Lietuvoje sutvarkius registro duomenis?
– Negaliu pasakyti.
Dėl reformų gali būti visko
– Nuoširdžiai tikite, kad permainos, apie kurias pradėjote kalbėti, pavyks ir liksite nuolatiniu vadovu?
– Aš tikiu šita įmone. Manau, ji nori ir yra pajėgi keistis. Kiek dabar kalbu su darbuotojais, dalis, be abejo, nusiteikę ne taip džiaugsmingai, tačiau tikrai yra nemaža dalis, kurie nori pokyčių, nori keistis, matyti įmonės rezultatus ir savo pačių indėlį.
– Gal palyginimas netinkamas, bet miškų urėdijų reformos tarsi irgi daugelis norėjo. Vis dėlto pradėjus permainas pasipriešinimas joms buvo didžiulis. Nesibaiminate, kad ypač regionuose ir Registrų centro permainoms bus priešinamasi?
– Manau, kad ten irgi gali būti visko. Bet jau dabar sulaukiu nemažai palaikymo iš vidaus – taip pat ir iš regionų. Procesas bus sunkus, bet jis tikrai gali išjudėti ir išjudės.
– Esate užsiminęs ir apie Registrų centro viešuosius pirkimus informacinių technologijų srityje. Kokie tai buvo pirkimai ir kokia įmonė, kaip sakėte, laimėjo beveik pusę visų stambių pirkimų?
– Pirkimai įvairūs – ir dėl licencijų, ir dėl programinės įrangos sukūrimo, jos plėtojimo. Tačiau vėlgi, žiūrėdamas į tokius pirkimus, manau, Lietuvoje tai paplitusi praktika.
Dabar Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia vykdyti viešas konsultacijas prieš pirkimą, kurios gali pritraukti daugiau įmonių, kad jos pasiūlytų savo paslaugas ir gal geresnius sprendimus. Tą turėtume pradėti daryti ir darysime – kad atsirastų daugiau konkurencijos, kokybiškesnių paslaugų ir iš to būtų naudos tiek įmonei, tiek paslaugomis besinaudojantiems klientams. Minėta įmonė yra nuskambėjusi žiniasklaidoje, apie jos laimėtus pirkimus informacijos galima rasti Viešųjų pirkimų tarnyboje.
– Ką manote apie el. sveikatos projektą? Ar išbandėte jį pats?
– Tiesiogiai su juo nesusidūriau. Kiek girdėjau, tiek ir yra. Man buvo smalsu, prisijungiau prie sistemos vieną kartą, pamačiau, kad ji veikia. Tikrai tą galiu patvirtinti ir viskas ten gerai – statistiniai duomenys geri, skaičiai greitai auga. O kaip bus, taip. Mes nesame įstatymus priimanti valdžia, juos tik vykdome. Kaip nuspręs, taip ir darysime.
– Kaip sekasi bendrauti su Teisingumo ministerija, Vyriausybe, premjeru?
– Ministerijos palaikymas pertvarkoms ir didelis noras yra. Manau, viskas gerai ir politiškai ir kaip iš vadovaujančios institucijos palaikymas yra. Premjeras pertvarkas irgi palaiko, supranta jų poreikį, netgi Vyriausybės priemonių plane yra įrašytos keturios institucijos, tarp jų ir Registrų centras, kurios turi optimizuotis ir būti efektyvesnės.
– Kada jau būsite efektyvūs ir optimalūs tiek, kad niekam nekliūtumėte?
– Manau, tai yra nuolatinis procesas. Kiek kalbu su įvairių institucijų vadovais, šis procesas nesibaigiantis. Gali vis „efektyvintis“ ir vis tiek kiekvienais metais bus kas nors naujo, į ką reikės žiūrėti, taigi nesibaigiantis procesas. Pradžia yra, reikia dirbti.
