Stebisi zanavykišku skoniu
Šakių „Gulbelės“ grupei priklausančioje cukrainėje „Laimė“ šviežios bandelės ant prekystalio nugula jau 8 val. ryte, o darbai prasideda 5 val.
Kepykloje dirba 15 žmonių, jie per savaitę pagamina apie 10 tonų konditerijos gaminių.
„Stengiamės daryti tai, ko negali dideli fabrikai. Jie turi automatus, tunelines krosnis, pas mus vyrauja rankinis darbas“, – sako konditerė Aušra Barkauskaitė.
Gyvenusi Lietuvos didmiesčiuose moteris pasakoja apie iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusį keistą ir išskirtinį zanavykų skonį.
„Man jų skonis buvo nepriimtinas: jei visur vyšnios, čia – juodieji serbentai, jei kitur eina rabarbarai, tai čia jokiu būdu. Čia gyvenančių skonis kitoks nei visoje Lietuvoje“, – pasakoja ji.
Kartais, anot konditerės, kai kurie gaminiai neprigyja, po pusmečio juos tenka keisti kitais. Per metus pabandymui išleidžiama apie 30 gaminių.
„Imame senus lietuviškus receptus ir minimaliai pakeisdami darome, kad tai būtų šiuolaikiška. Pavyzdžiui, imame medučio bazę ir varijuojame: lietuviški obuoliai ir, aišku, nacionalinis skonis – karamelė. Taip ir gimsta naujas mišinys“, – pasakoja A. Barkauskaitė.
Juokaudamas įmonių grupės vadovas Arūnas Tarnauskas sako, kad naujus gaminius išbando su vaikais: „Turiu daug vaikų, parnešu ir žiūrime, kas bus: jei dingsta nuo stalo greitai, tai reiškia, kad gaminys perspektyvus. Jei lėtai, reiškia reikia kito.“
Vyrai – geresni specialistai
Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad konditerių trūksta, mat šis darbas – itin sunkus. Regionuose beveik niekas specialiai konditerių neruošia, darbuotojai dažnai ateina turėdami pomėgį gaminti namuose ir yra apmokomi įmonės viduje.
„Darbas labai sunkus. Pati esu išstovėjusi ir dirbusi po 12 val. Yra tempas, jį turi atitikti. Kūrybos daugiau didesnėje įmonėje, kuri turi atskirus puošėjus. Čia – konvejeris“, – pažymi maisto technologė.
Jos nuomone, konditerijoje vyrai – geresni specialistai. Tačiau šiais laikais jų rasti pavyktų itin sunkiai.
„Jei vyrai dirba konditerijoje, jie padaro geriau, bet tokių Lietuvoje yra labai mažai. Mes patys neturime. Vokietijoje, esu daug važinėjusi po šią šalį, konditerijoje mažai moterų. Vyrai kitaip pasižiūri, moterims palieka gražų rankų darbą, o visą bazinį tvarkingą darbą atlieka vyrai, nes tai labai sunkus darbas“, – sako A. Barkauskaitė.
Per pandemiją išgelbėjo krautuvės
Pandemijos iššūkius Šakiuose atlaikė ne visos kepyklėlės ir kavinės.
„Kaip suprantu, mes pasilikome vos ne vieni, vertinant pagal tai, kiek nuperka šeštadienį ir sekmadienį. Vos spėjame lentynas užpildyti. Matyt, užsidarė, kiti verslai neišsilaikė, todėl mes užpildėme rinką“, – svarsto pašnekovė.
Kaip aiškina vadovas, išsigelbėti per pandemiją padėjo platus verslo pasiskirstymas. Be krautuvių, „Gulbelei“ priklauso „Gulbelės kepyklėlė“, cukrainė „Laimė“, kavinė „Kiba“, restoranas „Kuchmistrai“ ir keli NT objektai. Tad restoraną ir kavinę išgelbėti padėjo mažmeninė prekyba.
Lietuvos regionuose „Gulbelė“ turi per 60 krautuvių. Tinklas yra didžiausio Lietuvos prekybos įmonių aljanso „Aibė“ dalis.
Registrų centrui pateiktoje metinėje ataskaitoje nurodoma, kad per praėjusius metus labiausiai pajamos traukėsi restorano ir kavinės (po 16 proc.), cukrainės apyvarta krito 14 proc. Tik mažmeninė prekybos ir kepyklos pajamos augo 9 proc.
„Ekonomika negailestinga ir žiauri. Iš šių veiklų (kepyklos ir cukrainės – Delfi) verslo modeliai sunkiai veikia. Tai nėra verslai, tai gyvenimo būdas, pomėgis“, – pripažįsta A. Tarnauskas.
Pernai atidarė vieną parduotuvę
Nepaisant sunkumų, pernai „Gulbelė“ atidarė naujo formato „Express“ parduotuvę renovuotoje Vilkaviškio autobusų stotyje.
„Vilkaviškio stotyje turėjome bandomąjį projektą, kuris įmonėje nėra pelningas. Įrengėme mažą krautuvę „Gulbelė express“. Tai mums nebūdingas formatas. Turime nedidelių krautuvių, bet jos ne tokios koncentruotos į praeinantį klientą, o ten galima įsigyti kavos ir dešrainių.
Bandome teikti panašias paslaugas kaip ir didieji tinklai. Bet sudėtinga, nes mums labiau būdingas tiesioginis bendravimas, esame bendruomenės nariai. Čia mūsų didžiausia sėkmė‘, – sako „Gulbelės“ rinkodaros vadovė Monika Būblaitytė.
Pašnekovai užsimena, kad prie Kauno planuojamas dar vienas naujas „Gulbelės“ prekybos modelis. Esą tai bus didesnis formatas nei jau esamas šalia miesto, Garliavoje.
Kodėl dar nėra Vilniuje?
Paklaustas apie plėtros planus į didžiuosius miestus, vadovas pažymi, kad tokių sprendimų ir planų nėra.
„Orientuojamės judėti ten, kur daugiau žmonių, kur nemažėja gyventojų skaičius. Vilnius – toli, mes save matome Kauno regione. Esame regioniniai žaidėjai.
Išsiplėsti bandome – esame jau Panevėžyje, Šiauliuose, bet ne taip paprasta. Kuo didesni atstumai, tuo daugiau reikalų. Vienoje vietoje – vienas sprendimas, kitoje vietoje reikia kito. Kas tinka žemaičiams, dzūkams nelabai, o Vilniuje – dar kitaip“, – aiškina A. Tarnauskas.
Registrų centro duomenimis, 2020 m. „Gulbelės“ pardavimo pajamos išaugo 8 proc. iki 3899 tūkst. Eur. Grynasis pelnas – 2737 tūkst. Eur. Bendrovė per praėjusius metus į savo veiklą investavo 1398 tūkst. Eur.
Pernai vidutinis mėn. atlyginimas išaugo 5,2 proc. iki 906 Eur, o šiuo metu vidutiniškai siekia beveik 1000 Eur prieš mokesčius. Įmonių grupėje iš viso dirba 428 darbuotojai.
