Į bendrovę Rietave atvykstame popiet, o jos vadovas tik susitikus mums iškart beria skaičius. Jis aiškina, kad įmonė buvo įsigyta prieš ketverius metus, čia jau buvęs ūkis, o šiandien viskas išsiplėtę.
„Ją pirkome iš kitų lietuvių.
Dabar čia dirba apie 60 žmonių. Auginame apie 2 tūkst. galvijų iš kurių 460 yra melžiamų karvių“, – tik susitikus vesdamasis link fermų sako įmonės direktorius Tomas Skierus.
Jis vardija, kad kai ūkis buvo nupirktas, karvės per laktaciją duodavusios apie 7 tonas pieno, o dabar skaičiai gerokai paaugę.
„Dabar melžiame apie 10 tonų“, – sako vadovas.
Prieiname pačius mažiausius veršiukus, kurie atskirti po vieną auga specialiuose namukuose.
„Čia jie atkeliauja tik gimę.
Jie atskirti nuo kitų, nes jų imuninė sistema yra silpniausia, jie tris kartus paroje yra girdomi pieno pakaitalu. Jiems 5-6 savaites reikia leisti sustiprėti, kad nepasigautų bakterijų, ligų, todėl laikome vienutėse, kad būtų minimalus kontaktas su kitais.
Šitam dabar yra kokios 2 savaitės“, – į vieną galvijų rodo šeimininkas.
Įėjus į tvartą T. Skierus aiškina, kad štai čia jau auga didesni veršiukai.
„Vėliau buliukai „eina“ penėjimui mėsai, juos patys auginame iki 14-15 mėn. ir vėliau parduodame, kur jie yra išpjaustomi, o mėsa – eksportuojama.
O telyčaitės kitur, kur vėliau yra sėklinamos. Stengiamės efektyviai panaudoti visus gyvulius“, – sako jis.
Vesdamasis tolėliau vadovas aiškina, kad štai čia – „mamų“ tvartas, kuris buvo pastatytas pirmiausia, kiek vėliau užsiimta statybomis veršeliams, o planas kitiems metams – statyti naują melžiamų karvių tvartą.
„Norint turėti produktyvų ir efektyvų ūkį, reikia gyvuliams sudaryti sąlygas. Jei sąlygų nėra – nebus ir rezultato“, – sako jis.
Pasak T. Skieraus, nerimauti dėl gyvulių nereikia ir žiemą, užėjus šalčiams – svarbiausia, kad sistema tiektų vandenį, būtų pašaro ir būtų tvarkinga guoliavietė.
„Sakyčiau, taip iki -30 laipsnių. Praeitais metais žemiausia temperatūra buvo -28 laipsniai ir nebuvo jokių bėdų“, – aiškina jis.
Kur įmonė realizuoja gautą pieną, vadovas atskleisti nenori, sakosi, kad čia – komercinė paslaptis, bet teigia, jog viskas lieka Lietuvoje ir į užsienį neeksportuojama.
„Kol kas atidaryti savo pieninei turime per mažą pieno kiekį, kad galėtume gaminti savo produktus, bet manau, kad kiekvienas turime daryti savo darbą, o mūsų tikslas dabar yra pagaminti kokybišką žaliavą“, – sako jis.
Dabar per parą Lietuvos gamintojams iš šios įmonės yra išvežama apie 14-15 tonų pieno.
Vadovas aiškina, kad įmonė pati užsiaugina ir pašarus, kurie vėliau specialistų yra sumiksuojami pagal atitinkamą racioną.
„Ši bendrovė valdo apie 1200 hektarų žemės. Gyvulininkystei jų sunaudojama apie 15 proc., o visa kita skirta augalininkystei“, – skaičiuoja T. Skierus.
Kitais metais bendrovė planuoja didelę plėtrą. Planuose – pastatyti 8-9 robotų fermą melžiamoms karvėms.
„Melžimas vyks automatiškai, nebereiks jokio rankų darbo“, – pasakoja vadovas.
Naujiems pirkiniams prireiks nemažai investicijų.
Pasak jo, jei pavyks mechanizmus įsigyti pasinaudojant parama, toks variantas tikrai nebus atmestas, o, priešingu atveju, lėšas teks skolintis iš bankų.
Į naują fermą su robotais planuojama investuoti apie 3,5 mln. Eur, o iš viso investicijos į šį ūkį nuo jo įsigijimo siekia jau 9 mln. Eur.
„Planuojame, kad investicijos turėtų atsipirkti per 10 metų“, – skaičiuoja T. Skierus.
Už 15 km nuo šios vietos vadovas sako turintis „testinį ūkį“, kur laiko dar 200 karvių ir ten jau turi 4 melžimo robotus.
„Prieš 3 metus paleidome, nebuvome tikri, kaip viskas veiks, bet matome, kad gyvuliai susidraugavo, viskas puikiai veikia. Tvarte – ramybė, nėra žmonių, niekas nevaiko gyvulių.
Pats gyvulys sprendžia, kad jam melžtis“, – sako jis.
„Jeigu mes norime pasikviesti dirbti jaunus žmones, niekas nenori tris kartus per parą sukinėtis melžykloje.
Jaunas žmogus tokio darbo nenori, todėl sprendimas yra investuoti į technologijas, kurios tą darbą palengvina“, – teigia jis ir sako, kad su naujomis investicijomis planuojantis, kad melžiamų karvių daugės iki 600.
Tiesa, T. Skierus sako, kad rasti darbuotojų įmonei kol kas nėra problema.
„Tikrai nesiskundžiame“, – nedaugžodžiauja jis.
