aA
Antrosios pakopos pensijų reforma suteikė galimybę gyventojams sustabdyti savo kaupimą arba su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ ir gyventojai šia galimybe naudojasi. Nors buvo daug kalbama ir teigiama, kad papildomai kaupti ateičiai būtina, žmonės šios galimybės atsisako. Patys pensijų fondų valdytojai tai pateisina žmonių nepasitikėjimu sistemos stabilumu.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sodra“ informuoja, kad per du mėnesius 42,5 tūkst. gyventojų sustabdė dalyvavimą pensijų kaupime ir pinigus paliko pensijų fonde, dar 12,2 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir lėšas grąžino į „Sodrą“. Be to, 20 tūkst. iš naujai įtrauktų dalyvių atsisakė kaupti papildomai.

„Proporcingai vienodai sprendimus priima tiek anksčiau modeliu 2+2+2, tiek 2+0+0 kaupę gyventojai, tiek jaunesni, tiek ir vyresni nei 40 m. amžiaus. Vienas iš dėsningumų, kurį galime įžvelgti – gyventojai, kurie priima sprendimą nutraukti kaupimą ir su visą sukauptą suma pervesti „Sodrai“ turi sukaupę santykinai nedidelę sumą – vidutiniškai apie 2500 eurų. Sprendimą nutraukti kaupimą ir sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ renkasi kas vienas iš penkių gyventojų, nusprendusių nekaupti. 4 iš 5, nusprendusių nekaupti, pinigus palieka pensijų fonde“, – komentuoja „Sodros“ Komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.

Pranešama, kad visi naujai į kaupimą įtraukti gyventojai apie tai buvo informuoti per asmenines „Sodros“ paskyras, iš viso išsiųsta apie 500 tūkst. elektroninių laiškų tiems, kurie buvo nurodę savo el. pašto adresus. Kai kuriems laiškai išsiųsti net po kelis kartus. Tačiau ne vienas tūkstantis dar nė nepasitikrino savo asmeninės „Sodros“ paskyros ir gali nežinoti, kad yra įtraukti į II pakopą.

„Gyventojams, kurie yra naujai įtraukiami į kaupimą ir per sausį neperskaitė pranešimo asmeninėje paskyroje, vasarį išsiuntėme apie 90 tūkst. registruotų laiškų“, – prideda S. Jarmalis.

Per šį laikotarpį taip pat pasirašyta ir 9300 naujų pensijų kaupimo sutarčių.

Saulius Jarmalis
Saulius Jarmalis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Per mėnesį pasirašomų pensijų kaupimo sutarčių skaičius pradėjo nuosekliai augti nuo praėjusio birželio, kai buvo pristatyta pensijų reforma, o tai reiškia, kad tūkstančiai gyventojų pasirašo naujas sutartis, net ir po reformos ir nelaukdami automatinio įtraukimo“, – mano S. Jarmalis.

Trūksta žinių, baiminasi dažno sistemos keitimo

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys DELFI teigė, kad atėjusiems klientams į pensijų fondų bendroves stengiamasi paaiškinti kaupimo naudą. Visgi tai pavyksta tikrai ne visuomet. Pasak Š. Ruzgio, matyti, kad žmonėms dar trūksta informacijos, o taip pat pasitraukti iš kaupimo paskatino ir pati reforma.

„Per pirmuosius du pensijų reformos mėnesius paaiškėjo tai, kad žmonės nuogąstauja dėl dažno pensijų sistemos keitimo. Pastebime, kad trūksta ir supratimo apie tai, kad vien „Sodros“ pensijos senatvėje neužteks oriam gyvenimui, nėra žinių ir apie demografinius pokyčius – mažėjantį darbingų žmonių skaičių, augantį senjorų skaičių. Tuo pačiu džiugina, kad klientai mūsų pačių darbo nevertina blogai ir neišeina dėl netenkinančių rezultatų. Žinoma, daliai klientų yra patrauklu pasinaudoti galimybe vietoje taupymo dabar vartoti daugiau. Trūksta žinių apie ilgalaikio taupymo senatvei poreikį, apie pensijos pajamų paskirstymą (pensija iš kelių šaltinių), apie valstybės paskatas“, – informuoja Š. Ruzgys.

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, didžioji dalis ne nutraukia, o sustabdo savo kaupimą II pakopoje. Tai yra, sustabdę kaupimą pinigus palieka pensijų fonde. Iš antrosios pakopos pasitraukia ir su sukauptais pinigais į „Sodrą“ daugiausia sugrįžta tie, kurie sukaupė nedideles sumas bei kaupė trumpai.

„Sukaupusieji daugiau yra motyvuoti kaupimą tęsti toliau, domisi pokyčiais. (…) Yra žmonių, kurie apsvarsto ir renkasi kitas alternatyvas, pavyzdžiui, kaupti III–oje pakopoje ar per gyvybės draudimą. Galima sakyti ir taip, kad ši pensijų reforma suteikė impulsą pasidomėti kaupimo alternatyvomis ir jie noriai renkasi panašų instrumentą. Turime nemažai klientų, kurie pasirenka III pakopą papildomai prie II pakopos. Tai jiems suteikia dar daugiau stabilumo planuojant finansus sulaukus pensijos“, – teigia LIPFA prezidentas.

Jo teigimu, sausio mėnesį kaupti antroje pakopoje pasirinko beveik 6 tūkst. žmonių, o nusprendė į „Sodrą“ grįžti apie 6 tūkst.

Lazutka: sistema neišvengiamai keisis dar kartą

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas Romas Lazutka teigia, kad iš esmės atsisakiusiųjų kaupti skaičius nėra didžiulis, nes dalyvaujančiųjų apskritai – virš milijono. Pasak jo, drastiškai kaupiančiųjų sumažėti neturėtų, nes yra papildomai įtraukiami nauji dalyviai. Tačiau tai gali paskatinti naujas diskusijas apie tai, kaip vėlgi keisti sistemą. R. Lazutkos teigimu, dabartinė sistema nėra teisinga visų gyventojų atžvilgiu.

„Žmonės iki galo vargiai racionaliai gali apsispręsti todėl, kad tas dalyvavimas, kaip žinia, negarantuoja nieko. Žmonės turi sutartis ir jose nėra pensijų fondo įsipareigojimo, kad jie kažkokią sumą sukaups. Dažniausias argumentas, kad visuomenė senėja ir „Sodros“ pensijos bus nedidelės, tad turėtumėte kaupti. Žmonėms yra sunku dėl tos priežasties, nes ateitis nežinoma. Viena, kiek sukaupsi. Kita, jei nekaupsi, klausimas, ką tie pinigai dabar žmonėms reiškia. Pavyzdžiui, dabar gali būti viena padėtis šeimoje, po kelių metų kita ir ta 30–40 Eur per mėnesį suma atidedama kaupimui tapti reikšminga. Žmonėms duota apsispręsti, bet jie negali turėti orientyro ir, matyt, daug kas priklauso nuo emocinių dalykų“, – komentuoja R. Lazutka.

Jis prideda, kad pensijų fonde pinigai yra apsaugoti, tad jei ir įmonė bankrutuotų žmonės gali būti ramūs, tačiau niekas negarantuoja, kiek gi tie tavo pinigai fonde uždirbs.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Justinas Auškelis

„Pakeitimai neišvengiami. Ta sistema nebus stabili, nes ji suprojektuota kreivokai. Vokietija, Prancūzija, Olandija – vienose daugiau privačių pensijų fondų, kitose mažiau, bet jie iš principo yra kitokie. Ne tokie kaip rytų Europoje sugalvoti.

Lietuvoje sistema yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie nedalyvauja. Pavyzdžiui, du kolegos, kurie dirba tame pačiame darbe, jų atlyginimai vienodi, vienas dalyvauja papildomame kaupime, kitas ne. Jie abu sumoka mokesčius valstybei ir dalis tų mokesčių nueina dalyvaujančiam II pakopoje, nes valstybė prisideda prie kaupimo. Vienodai mokami mokesčiai, vienodai naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis – keliai, švietimas, bet vienam duodama subsidija, kitam ne. Galima sakyti, kad ir juk ir kitas gali pasinaudoti, bet gal ten šeiminė padėtis kita ir negali jis dalyvauti. Tai vieno žmogaus ateities gerovė, pensija yra finansuojama per valstybės biudžetą kito sąskaita. Taip kitose šalyse nėra daroma: yra privati pensija, kaip ir bet koks privatus dalykas ir žmogus turi savais pinigais kaupti, o ne iš dalies svetimais, tų žmonių kurie nekaupia“, – mano ekonomistas.

Jis prideda, kad klausimų dėl teisingumo gali kilti ir iš kitos pusės. Pavyzdžiui, žmogus kaupia II pakopoje, valstybė prisideda prie jo kaupimo, tačiau jis numiršta. Tuomet sukaupti pinigai atitenka jo giminaičiams.

„Tarkime jo vaikai jau savarankiški, suaugę, dirba ir jie paveldėjo tėvo kauptus pinigus, kurie iš dalies kompensuoti per mokesčių sistemą. Tai tie pinigai skiriami ne pensijoms tuomet“, – prideda R. Lazutka.

Profesoriaus nuomone, išties dabartinė pensija nėra pakankama žmogui, dėl to nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių gyvena skurde. Tad pensijos neišvengiamai turėtų būti didinamos.

„Dabar pensija vidutiniškai sudaro apie 40 proc. nuo algos. Aišku, kad nepakanka, ypatingai tiems, kurie daugiau uždirba. Jų „Sodros“ pensija dar santykinai mažesnė lyginant su buvusia alga. Tie, kurie minimalią algą gavo, jie iš „Sodros“ gauna daugiau nei įmokėjo sąskaita tų, kurie daugiau uždirba. Mano nuomone, privalės keistis, nes turime tą argumentą, kad „Sodros“ pensijų sistemai finansuoti Lietuvoje nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skiriama beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pensijoms mažai skiriama, tai tas procentas turės augti. (…) Lietuvoje senų žmonių skurdas ypatingai paplitęs, tik čia patys žmonės jau tiek pripratę, kad tų piketų nebūna. Bet ateis naujos pensininkų kartos. Matyt bus spaudimas ir daugiau reikės lėšų skirti”, – teigia R. Lazutka.

Kaip jis pasakoja, įvykdyta mokesčių reforma leis po metų ar kitų padidinti „Sodros“ įmoką darbdaviams. Svarbu ir tai, kad bazinė pensija bus mokama iš valstybės biudžeto.

„Bus galima dosniau finansuoti, nes ten ateina ne tik nuo atlyginimo mokesčiai, bet ir nuo pelno, dividendų, kitų pajamų, akcizo, pridėtinės vertės mokestis (PVM). Reiškia iš valstybės biudžeto tas pensijas ir daugiau bus galima finansuoti. Tik priklauso nuo orientacijos. Kol kas mūsų finansų ministras akivaizdžiai ekonomine prasme liberalas, bet bus rinkimai ir, matyt, keisis. Prognozuočiau, kad „Sodros“ pensijos bus dosnesnės. Mes esame pajėgūs pensijoms daugiau išleisti pagal mūsų ekonomikos išsivystymo lygį, o, kad visuomenė senėja tas tiesa, bet tas senėjimas gali sustoti. Kaip niekas negalėjo prognozuoti, kiek bus emigrantų, taip dabar niekas negali prognozuoti kiek bus imigrantų. (…) Gana optimistiškai žiūriu į „Sodros“ pensijų sistemą, nes skirtingai nuo II pakopos, „Sodros“ sistema tipiška vakarietiška, nors daug kas sako atgyvena, bet jie nežino, tegu pasidomi, tai nurašyta nuo Vokietijos sistemos“, – svarsto R. Lazutka.

Nuo 2019 metų sausio mėnesio įsigalioja pensijų reforma, kuomet visi dirbantieji jaunesni nei 40 metų asmenys buvo įtraukti į II pensijų pakopą su galimybe atsisakyti. Taip pat pasikeitė kaupimo tarifai. Vietoje buvusio 2+2+2 kaupimo modelio dabar kaupiama 3+1,5 . Tai yra, 3 proc. Asmuo atsideda nuo savo atlyginimo, 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio prisideda valstybė.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja beveik 1,3 mln. gyventojų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(49 žmonės įvertino)
3.8571
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po reformos kredito unijų sektorius padidino pelningumą ir pajų tvarumą

Pertvarkęs savo veiklą ir padidinęs jos efektyvumą, Lietuvos kredito unijų sektorius per...

Žiniasklaida: Klaipėdos uosto pirkimų komisijos nariai giminyste susiję su konkursų laimėtojais

Kai kurie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto viešųjų pirkimų komisijos nariai giminystės...

„INVL Baltic Real Estate“ akcininkams siūloma išmokėti 1,71 mln. eurų dividendų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcininkams už 2018...

Seimui teikiamas pasiūlymas: kiekviename kaime - po taromatą (3)

Seimo narė Virginija Vingrienė antradienį Seimui teikia įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad...

„Swedbank“ išorės audito išvadas skelbs penktadienį (1)

„Swedbank“ išorės audito išvadas dėl galimo pinigų plovimo banke skelbs penktadienį,...

Top naujienos

Kol politikai švenčia, jiems reikėtų ruoštis nemaloniems siurprizams (163)

Po antrojo rinkimų į merus turo paaiškėjo, kad labiausiai Lietuva pasitikėjo Gintauto Palucko...

Miško broliai. Paskutinis atviras pokalbis su partizanu Uosiu: ne už tokią Lietuvą kovojom (49)

Su partizanu Vytautu Balsiu-Uosiu susitikome jo namuose, Kaune. Būtent čia 95 metų vyras sakė...

Leonidas Beršidskis: Viktoras Orbanas skolingas Europai daugiau atsiprašymų (28)

Apsukrusis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas stengiasi visomis išgalėmis įrodyti, kad...

Užfiksavo šiurpią akimirką: gatvėje neišsitekęs sprogo dujinis autobusas (16)

Švedijos sostinėje Stokholme įvyko suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomo autobuso sprogimas....

Po dar vienų karališkų krikštynų klausimų sukėlė keistas karalienės Elžbietos II poelgis (16)

Kovo 17 d., sekmadienį, princo Harry pusseserė Zara Tindall pademonstravo, kad visiškai pasitiki...

Termometrų stulpeliai rodys tikrą pavasarį – savaitės viduryje mėgausimės šiluma (14)

Žemo atmosferos slėgio sūkurys lėtai nuo Lietuvos traukiasi ir nyksta, tačiau atsisveikindamas,...

Broliai Lavrinovičiai – apie pakištą Jankūno koją, sunkius FIBA burtus ir „šventą karvę“ Prienuose laida „Krepšinio zona“ (29)

„Jei tau trisdešimt devyni, telefonas guli tyliai – tyli ant kėdės/Gal jau užteks liūdėt,...

„Real“ dokumentų klastojimo skandalas gali kainuoti titulus ir Mačiuliui (2)

Buvęs Madrido „Real“ klubo krepšininkas Marcusas Slaughteris artimiausiu metu turėtų stoti...

Portlandas priklauso Arvydui: Sabonis gimtajame mieste lieka be pergalių

NBA pirmenybėse antrą nesėkmę iš eilės patyrė Indianos „Pacers“ (44-27) ekipa....

Sėkmingų įmonių vadovai – apie tai, kokia turėtų būti mokykla ir ko tikisi iš jaunimo (1)

Kokybiškas švietimas Lietuvoje. Apie tai nuolat kalbama, ruošiamos naujos programos, tačiau...