Visų pirma, eurą įvesti šalyje planuojama nuo kitų metų sausio, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teigia negalinti užtikrinti, kad referendumas apskritai gali įvykti iki šių metų pabaigos. Be to, nėra jokių šansų šį referendumą suderinti su rinkimais ar bent jau su kitu referendumu dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. O tai reiškia, kad į referendumą prieš eurą surinkti pusę visų šalies rinkėjų – misija neįmanoma.
Prognozė: galbūt referendumas vyktų metų pabaigoje
VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė DELFI teigė, jog referendumas dėl euro tėra pradinėje stadijoje. Iki parašų rinkimo lapų išdavimo dar laukia ilga procedūra, kuri gali baigtis ir visiškomis referendumo pakasynomis.
„Posėdyje per 15 dienų turėtume išspręsti klausimą, ar ją (iniciatyvinę grupę – DELFI) reikėtų registruoti. (…) Dabar išsiųsime paklausimą Seimo kanceliarijos Teisės departamentui. Manau, kad ir aukštųjų mokyklų teisės fakultetams – kad jie pasisakytų, ar toks iniciatyvinės grupės prašymas ir referendumo tekstas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Sėkmės atveju, jeigu visi pritaria, kad tekstas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, ir VRK priima sprendimą įregistruoti iniciatyvinę referendumo grupę, tada jai išduodami parašų rinkimo lapai“, - kalbėjo L. Matjošaitytė.
Pasak jos, įveikus šį barjerą, referendumo organizatorių lauktų parašų rinkimo užduotis. Tam skiriamas kelių mėnesių terminas. O sėkmės atveju viskas keliautų į VRK, po to – į Seimą. VRK pirmininko pavaduotoja konstatuoja, jog toks grafikas leidžia tikėtis referendumo nebent šiems metams einant į pabaigą, t.y. prieš pat planuojamą euro įvedimą.
„Referendumas galėtų būti žiemą“, - sakė L. Matjošaitytė.
VRK pirmininko pavaduotoja skaičiuoja, jog klausimas dėl iniciatyvinės grupės registravimo gali būti išnagrinėtas per maždaug mėnesį, po to – trys mėnesiai parašų rinkimui ir kitos ilgos procedūros.
„Jeigu kovo pabaigoje išduodame parašų rinkimo lapus, tada balandis, gegužė ir birželis yra trys mėnesiai parašams surinkti. Tada vėlgi yra terminas mums suskaičiuoti tuos parašus, pasižiūrėti, ar ten viskas yra tvarkoje“, - sakė L. Matjošaitytė.
Anot pašnekovės, surinkus parašus ir gavus VRK patvirtinimą, lauktų tas pats, kas dabar laukia referendumo dėl žemės – Seimo sprendimas ir referendumas po dar dviejų arba trijų mėnesių. Ši matematika potencialų referendumą bloškia į paskutinįjį šių metų ketvirtį, ir ne anksčiau.
Jei referendumo klausimo sprendimas nusikeltų į kitus metus, iniciatyva savaime netektų prasmės. Mat referendumas dėl lito išsaugojimo būtų rengiamas jau įsigaliojus eurui.
Du referendumai vienu metu? Niekaip
Norint, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tai savaime sunki užduotis, tačiau šiuo atveju ji atrodo praktiškai neįgyvendinama.
Su prezidento ir EP rinkimais niekaip nespėjančio referendumo viltimi galėtų tapti kitas referendumas – VRK palaiminimo šiaip netaip sulaukusi iniciatyva dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Vienu metu rengiant du referendumus, būtų galima laukti daugiau žmonių prie balsadėžių.
Tačiau L. Matjošaitytė konstatuoja, kad tai neįmanoma, mat referendumo dėl žemės traukinys nuvažiavęs jau per toli. Mat šis referendumas turėtų įvykti ne vėliau kaip šią vasarą, o euro priešininkai tuo metu, geriausiu atveju, teberinks parašus savajam referendumui.
„Ta galimybė nelabai egzistuoja. Įstatymas nustato, kad jeigu VRK nustato, kad yra surinktas įstatymo reikalaujamas 300 tūkst. parašų skaičius, tada mes teikiame savo išvadą Seimui. Seimas per vieną mėnesį turi priimti sprendimą, kada bus surengtas referendumas. Ir laikotarpyje tarp dviejų ir trijų mėnesių nuo to sprendimo priėmimo jis turi būti surengtas“, - aiškino VRK pirmininko pavaduotoja.
„Referendumai prasilenkia. Būtų sudėtinga juos suderinti, kad vyktų vienu metu“, - pridūrė ji.
V. Gaidys: šitam referendumui nematau perspektyvos
„Balsuojančių prieš eurą nebūtų tiek, kiek su žeme. Šitam referendumui aš nematau perspektyvos. Šis klausimas Lietuvoje nėra pirmo aktualumo. Ar euras, ar ne euras. Bus euras – nebus tragedijos“, - kalbėjo V. Gaidys.
Pasak jo, euro atžvilgiu visuomenėje nejuntamos tokios neigiamos nuotaikos, kokios lydi referendumo dėl žemės iniciatyvą.
„Dėl euro įvedimo – čia kita istorija. Dėl žemės pardavimo, prie tam tikrų aplinkybių, būtų (rinkėjų aktyvumas – DELFI) ir virš 50 proc., ir pakankamai ta nuomonė būtų prieš žemės pardavimą. Dėl lito išsaugojimo – čia nėra kategoriškumo, kokių nors ideologinių principų. Ta nuomonė pakankamai „minkšta“. Ir pripažįstama, kad šalys, kur buvo įvestas euras, išlošė. Ir šalyse, kuriose euras jau yra, tarp jų – Estija, kuri buvo pakankamai euroskeptiška, ten nuostatos pozityvios euro atžvilgiu. Ir tai, aš manau, negali nepersiduoti Lietuvos gyventojams“, - svarstė V. Gaidys.
Anot sociologo, toks gyventojų požiūris leidžia prognozuoti nedidelį ir kone neabejotinai nepakankamą referendumui rinkėjų aktyvumą. O tokias nuotaikas turėtų sustiprinti kaimynai latviai, šiemet įsivedę eurą – anot V. Gaidžio, „nelaimių ar demonstracijų“ dėl naujos valiutis Latvijoje nėra, o tai turėtų savaime nuraminti dalį skeptikų.
