„Mano nuomonė buvo aiškiai išsakyta: jeigu būtų nubalsuota taip, kaip referendumo organizatoriai nori, tai pirmiausiai žemdirbiai patirtų didžiulius nuostolius, o valstybė – žalą, nes, manau, būtų stabdomos lėšos skirtos ne tik žemės ūkio paramai, investicijoms, taip pat ir Sanglaudos fondo lėšos“, - sakė A. Butkevičius.
Jis primena, kad politinėje taryboje buvo sutarta, jog negalima neigti referendumo galimybės, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažins, kad reikalingas kiekis parašų referendumui rengti yra surinktas. Tada šis klausimas turės būti svarstomas Seime, nes, anot premjero, nėra teisinio pagrindo jam atmesti.
Paklaustas, kiek Lietuvos žemės užsieniečiai dar galėtų nupirkti, kai bus panaikintas draudimas, premjeras dėstė, jog didžioji dalis pirkimų jau įvyko.
„Tas, kas norėjo, tas jau nupirko ir toliau sėkmingai perka (žemę - DELFI). Svarbiausia, kad būtų suprantama, kad žemė yra mūsų nacionalinis turtas, ji būtų panaudota tikslinei paskirčiai ir netaptų asmenų spekuliacijų objektu“, - dėstė premjeras.
DELFI primena, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje turėtų baigtis 2014 m. balandį, tačiau suinteresuotos grupės siekia surengti referendumą ir jį pratęsti.
Lietuva prisijungdama prie Europos Sąjungos 2004 m. gegužės 1 d. ir įsipareigojo draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę panaikinti po 7 metų, bet 2011 m. šį laikotarpį su Europos Komisijos sutikimu pratęsė dar 3 metams.
Trečiadienį skelbta, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugą dėl parašų klastojimo renkant parašus dėl referendumo, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims ir nuleisti kartelę referendumams rengti.
VRK pirmininkas trečiadienį per posėdį pranešė, kad rašysenos ekspertai nustatė atvejų, kai parašų rinkimo lape už referendumą pasirašė vienas asmuo, o parašų tikslinimo lape - kitas.
VRK pirmininko teigimu, jeigu iki 300 tūkst. parašų trūks nedaug, iniciatyvinė grupė turės paskutinį šansą surinkti trūkstamus parašus.
