Lietuviško kraujo turinčio J. Matonio visas gyvenimas sukasi apie virtualią valiutą - „bitkoinus“. Vyras juokauja, kad net naktimis juos sapnuoja. Kartu jis pabrėžia, kad virtuali valiuta ateityje palies kiekvieną pasaulio gyventoją. O tokia ateitis nulemta besikeičiančios visuomenės.
„Mums nebereikia karalių, kad kaltume pinigus, - virtualioms valiutoms advokatauja J. Matonis. - „Bitkoinas“ pakeitė mano gyvenimą. Pakeis ir jūsų“.
Konferencijos „Login 2014” dalyviams J. Matonis priminė, kad iš tiesų virtualios valiutos turi pačių pirmųjų pinigų bruožą – yra paremta visuomeniniu susitarimu.
Virtualią valiutą J. Matonis įvardija kaip valiutą be valdžios, bet atvirkščiai nei centriniai bankai jis čia įžvelgia tik teigiamą pusę. Virtuali valiuta, pasak jo, pasauliui siūlo visiškai naujovišką monetarinę politiką, kuri centriniams bankams, atsakingiems už valiutos emisiją, kelia nerimą.
„Nauja monetarinė tvarka paremta pasitikėjimo valiuta decentralizavimu, senos sistemos sutrikdymu bei yra labai konkurencinga“, - teigė jis.
Vis dėlto J. Matonis mano, kad virtuali valiuta, kaip „bitkoinas“, iš tiesų didžiausią nerimą turėtų kelti ne komerciniams bankams, kurie ir toliau išdavinės paskolas ir laikys indėlius, bet būtent centriniams bankams: „Mes keliaujame į decentralizuotos bankininkystės erą“.
Įvardinęs „bitkoinus“ kaip „skaitmeninį auksą“ J. Matonis teigė, kad virtuali valiuta yra skaitmeninis pakaitalas popieriniams pinigams, kurie leidžia išlaikyti anonimiškumą ir neatsekamumą.
„Bitcoin Foundation“ vadovo teigimu, virtuali valiuta patraukli ir prekybininkams – leidžia veikti tose šalyse, kur neveikia „Visa“, „Mastercard“ ir „PayPal“, o tokių šalių J. Matonis suskaičiuoja daugiau nei 60. Įmonės, naudojančios virtualią valiutą, taip pat susimažina pervedimų išlaidas.
„Naudojant virtualią valiutą taip pat nerizikuoji nukentėti nuo valdžios sprendimų“, - teigė J. Matonis. „Login 2014” dalyvis priminė atvejį, kai JAV „Visa“ ir „Mastercard“ paprašė sustabdyti pervedimus „WikiLeaks“.
„Decentralizacijos jėga keičia ir yra priekyje tradicinių politinių institucijų“, - įsitikinęs pranešėjas. Pasak jo, virtuali valiuta ateityje smogs stipriai tiek fiskaliniu, tiek monetariniu lygmeniu.
J. Matonis tiki, kad virtuali valiuta veda prie sveikos defliacijos. Tokios kaip dabar matome mobiliųjų telefonų rinkoje – kokybė gerėja, o kaina mažėja.
Pasauliui susižavėjus virtualia valiuta tektų keistis ir valdžios aparatui. Valdžia turės persiorientuoti nuo pajamų mokesčių surinkimo į vartojimo apmokestinimą.
„Valdžios išlaidos taip pat taptų atsakingesnės. Kadangi pati valdžia nebeleistų pinigų, būtų sunku finansuoti sunkiai paaiškinamos vertės projektus, nes visas valdžios sektorius būtų priklausomas tik nuo mokesčių surinkimo“, - svarstė J. Matonis.
- Savo pranešime minėjote, kad centriniai bankai turėtų susirūpinti dėl virtualios valiutos konkurencijos augimo. Ar matote, kad centriniai bankai tam ruoštųsi?
Kol kas centriniai bankai nieko nedaro, nes dar pakankamai nesupranta, ką reikia daryti. Dabar bankai daro vienintelį dalyką – bando apriboti virtualių valiutų atsiskaitymus savo šalyje, nes tai nesuderinama su veikiančia sistema. Jie nori parodyti, kad virtuali valiuta nėra padengta, bet jie nežengia žingsnio į priekį, nemato, kokią įtaką jiems padarys „bitkoinas“.
Priežastis, kodėl virtuali valiuta meta iššūkį bankams, - tai disciplina. „Bitkoinas“ - tai valiuta, kurios emisija yra disciplinuota ir galutinė. Centriniams bankams tai nepatinka, nes jie nenori būti disciplinuoti ir nori toliau nesustojamai spausdinti pinigus. Centriniai bankai ir valdžia yra tie, kurie gauna naudą iš neribojamo spausdinimo. Tuo metu prarandantys yra paprasti žmonės.
- Kaip manote, kas šioje kovoje nugalės?
- Ar nacionalinių valiutų laukia mirtis?
- Tikiu, kad laikas po laiko jų vartojimas mažės. Manau, kad net „bitkoinas“ gali tapti tam tikrų šalių valiuta. Nematau reikalo šalims turėti savo valiutą, kai yra pasaulinė valiuta, kuri pasižymi geresnėmis savybėmis.
Centriniai bankai nenori, kad žmonės apie tai galvotų, bet iš tiesų jie yra tie, kurie gauna naudą iš nacionalinės valiutos, o žmonės gauna naudą iš virtualios valiutos.
- Lietuvos bankas ne kartą įspėjo gyventojus būti atsargiais su virtualia valiuta. Negi tokiuose įspėjimuose nėra tiesos?
- Aš visada juokiuosi iš tokių pranešimų. Visada gali sakyti žmonėms, kad „bitkoinas“ kelia jiems grėsmę. Nieko blogo įspėti žmones, kad jie gali prarasti savo investicijas. Bet mes sakome tą patį – investavęs į „bitkoinus“ gali prarasti, bet lygiai taip pat gali prarasti ir investavus į bet kokią kitą valiutą.
Manau, kad kol viskas vyksta informaciniu lygiu, nieko blogo, tačiau jei būtų bandoma apriboti atsiskaitymus virtualia valiuta, tai pasaulyje nuskambėtų nekaip. Tai pasauliui praneštų, kad Lietuva nenori būti moderni valstybė, o daro žingsnį atgal.
- Kalbant apie valiutos vertę, žinoma, galima prarasti šiek tiek ir investavus į tradicines valiutas. Bet jų vertė taip stipriai nešokinėja kaip „bitkoinų“.
- Apie „bitkoinų“ vertės svyravimus galvokite kaip apie kūdikio mokymąsi vaikščioti. Šiai valiutai tik penkeri metai ir, manau, per tiek metų pasiekta tikrai nuostabių dalykų. „Bitkoinas“ bando atsistoti ant kojų ir pasiekti savo vertės stabilumo. Kai pasaulyje padaugės atsiskaitymų šia valiuta, pamatysime, kaip kaina stabilizuosis.
