Už tuos pinigus iki 2008 metų rugsėjo mėnesio šalia Ramygalos esantys valstybės 7,4 hektaro dirvonuojančių ir ramygaliečių bulvėmis užsodinamų, runkeliais užsėjamų laukų bus paversti pramonei tinkamais sklypais su visa infrastruktūra. Statybos darbai prasidės jau šiemet.
Manoma, kad strateginėje vietoje prie automagistralės „Via Baltica“, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių, netolimoje ateityje iš pradžių turėtų būti įkurtos kelios modernios privataus kapitalo įmonės, o vėliau jų atsirastų daugiau.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pasidžiaugė, kad Ramygalos plyno lauko investicijos sukurs naujų darbo vietų, o tai padės sustabdyti rajono žmones nuo emigracijos į Vakarus.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv taip pat atrodė laimingas, tačiau apgailestavo, kad nemažai ramygaliečių šią naujieną sužinos būdami ekonominėje tremtyje.
„Kai 2005 metų kovą į Ūkio ministeriją nukeliavo pirmasis projekto variantas, ramygaliečiai jau rikiavosi į eilę darbui gauti. Tačiau dauguma jų neištvėrė – išlėkė ieškoti geresnio gyvenimo pro atvertus ES darbo rinkos vartus, – apgailestavo seniūnas. – Viliuosi, kad permainos tėviškėje juos sugrąžins namo“.
Vietą rinko atidžiai
„ES struktūrinių fondų milijonams, o vėliau ir verslininkų pinigams pritraukti parinkome Ramygalą, nes ši vieta rajone patraukliausia potencialiems investuotojams“, – vakar per pristatymą kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė.
Pramoninė zona atsiras Ramygalos miestelio dalyje, tuoj pat už sankryžos į Vadoklius, ties automagistrale „Via Baltica“. Jau minėtame 7,4 hektaro teritorijoje bus nutiesti keliai, vandentiekio, nuotekų tinklai, dujotiekis, elektros ir ryšių perdavimo linijos.
Iš pradžių ES fondų buvo prašoma paremti plyno lauko investiciją net 20 hektarų plote, tačiau projekto autoriai turėjo sumažinti savo apetitą. Viliamasi, kad susitvarkius su gerokai mažesniu plotu, kita laisvos teritorijos dalis savaime sulauks naujų investicijų ir ES paramos.
Darbo jėgos užteks
Ramygalos pramonės zona bus orientuota į lengvosios ir perdirbimo pramonės įmones, nes didesnę pramoninę taršą mieste draudžia sanitarinės normos.
Vadinamojo plyno lauko detaliojo plano ašimi šis miestelis tapo ne tik dėl to, kad kad ten yra pakankami valstybinės žemės tokiai zonai steigti, bet ir todėl, kad jame gyvena palyginti daug darbingo amžiaus žmonių.
Šiuo metu Ramygaloje yra 3000, o visoje seniūnijoje – 4500 gyventojų. Darbo šiuo metu neturi apie 300 ramygaliečių, arba kas septintas darbingo amžiaus seniūnijos gyventojas.
Šis projektas jau turėtų džiuginti ir kitų seniūnijų vadovams. Jeigu jis pasiteisins, galimybė uždirbti pinigų neišvažiuojant toli nuo namų atsirastų ir kituose rajono miesteliuose.
Be to, netoli – už 30 kilometrų – gyvena ir tūkstančiai kėdainiškių. Kai bus įkurta pramonės zona, jie galės spręsti, auginti agurkus ar įsidarbinti vienoje iš Ramygalos įmonių.
Numatyta gaivinti ir kitus miestelius
Šis projektas yra pirmas toks bandymas Panevėžio rajone sukurti tinkamas sąlygas investicijoms pritraukti, verslui steigti ir jam plėtoti.
Panevėžio rajono plėtros strateginiame plane yra numatyta steigti dar kelias pramonines zonas. Patraukliausios vietos kurtis naujoms įmonėms – Miežiškiai Naujamiestis ir Krekenava.
Ar rajono Savivaldybei pasiseks įgyvendinti savo planus, priklausys ne tik nuo to, kaip pavyks Ramygalos plyno lauko investicinis projektas, bet ir kaip skaidriai bus naudojamos ES dovanotos lėšos.
„Noriu jus perspėti, kad visi viešieji pirkimai projektavimo ir statybos darbams bus akylai stebimi ne tik iš Ūkio ministerijos, bet ir iš Briuselio“, – vakar spaudos konferencijoje Panevėžio rajono valdžią perspėjo Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys.
