Dokumente parlamentarai pažymi, jog naujausioje Europos Komisijos (EK) Šalies ataskaitoje vėl kartojamos ilgametės pastabos Lietuvai ir atkreipiamas dėmesys į valdančiųjų priimtos mokesčių sistemos pakeitimų labai ribotą, o galimai net neigiamą poveikį.
Kartu pažymima, kad kuriant vakarietišką gerovės valstybę ypač svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius ir jo suteikiamos viešosios paslaugos: švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse, tačiau nepakankamas finansavimas lemia tai, kad kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių, o dėl to teikiamų paslaugų kokybė vis labiau atsilieka nuo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos keliamų (EBPO) standartų.
Konstatuojama, jog Vyriausybės iniciuoti mokesčių sistemos pakeitimai niekaip neprisideda prie didesnio bendro mokesčių sistemos teisingumo, nes viduriniosios klasės mokami mokesčiai išlieka nepakitę, didžiausiems pajamų gavėjams mokesčiai - mažėja, neperžiūrint įvairių lengvatų, nepadaro mokamų mokesčių priklausomų nuo pajamų dydžio, o ne jų rūšies.
Todėl memorandumu Seimo nariai kviečia Vyriausybę nedelsiant parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektus, kurie leistų skelbti planuotų rezultatų neduodančios mokesčių reformos įgyvendinimo moratoriumą ir sustabdytų nepamatuotą Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą 2020 m. ir 2021 m., dėl kurio valstybė netektų daugiau kaip 300 mln. eurų pajamų per metus.
Kartu rezoliucijoje kviečiama pradėti konsultacijas Seime dėl sprendimų, būtinų priimti kartu su 2020 m. biudžetų projektu, kad kompleksiškai ir iš esmės būtų pradėtos spręsti problemos, paminėtos EK Šalies ataskaitoje, susijusios su poreikiu didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, taip pat užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų kokybę. Taip pat raginama suplanuoti būtinas lėšas šiems tikslams pasiekti.
Pasak frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, šiandien jau akivaizdu, kad planuoti rezultatai nebuvo pasiekti.
„Praėjusiais metais daug kalbėta apie socialinį teisingumą, apie viešojo sektoriaus darbuotojų padėties gerinimą, tačiau rezultatų nematyti, o dažnos viešosios paslaugos priklausomumas nuo Europos Sąjungos lėšų, kurios vis mažėja, sukuria pagrįstas abejones ar ateityje kokybiškos viešosios paslaugos iš vis galės būti teikiamos.
Todėl kviečiame Vyriausybę kompleksiškai ir iš esmės spręsti susikaupusias problemas“, - teigė G. Landsbergis. Taip pat memorandume pažymima, jog Vyriausybės Stabilumo programoje deklaruojamas stabilius ar net mažėjantis su senėjimu susijusių išlaidų santykis su šalies Bendruoju vidaus produktu (BVP), ilguoju laikotarpiu sukuria tik iliuzinį fiskalinį tvarumą, nes yra netvarus socialiai.
Be to, dokumente pabrėžiama, kad Vyriausybės patvirtintoje Stabilumo programoje nenumatytas joks reikšmingesnis priimtų sprendimų mokesčių srityje poveikis šalies ūkio raidai, našumo ir kitų esminių rodiklių dinamikai, o prognozuojamas mokesčių pajamų santykis su BVP niekaip neleis spręsti ambicingų tikslų, tarp kurių ir viena kertinių išrinktojo rezidento Gitano Nausėdos „Gerovės valstybės programos“ ašių.
