Kaip jau buvo skelbta, „Eurostat“ duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai didžiausias rodiklis iš visų ES šalių.
Paklaustas, kodėl šia prasme pralenkėme kitas valstybes, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI sakė:
Ekonomistas prognozavo, kad ateityje kainų augimas turėtų sulėtėti. Darbo užmokesčio didėjimas sulėtės iki 6–7 proc. Infliacija šiemet bus kiek didesnė nei 3 proc., o kitąmet turėtų sulėtėti iki 2,5 proc. Esą ji neįsibėgės taip, kaip buvo 2007 m., bet išliks palyginti didelė.
„Kaip sakiau, kainų augimas susijęs ir koja kojon eina su atlyginimų augimu. Privačiame sektoriuje jie didėjo 10 proc., o bendrai – 9 proc. Taigi matome, kad trigubai greičiau nei kainos.
Tiesa, galvoje visada reikia turėti tai, kad yra didžiulių skirtumų – kai kurių darbuotojų atlyginimai nedidėja, ir jie labiausiai jaučia kainų augimą. Tiems, kurių atlyginimai padidinti, kainų augimas veikiausiai ne toks skausmingas“, – svarstė pašnekovas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įžvelgė ir kitų priežasčių, kodėl pas mus viskas brangsta greičiau:
„Kol kas vyksta tai, kas ir turėjo vykti: augant gyventojų pajamoms paslaugas teikiančių bendrovių galimybės didėjančias darbo užmokesčio sąnaudas „perkelti“ į produkcijos arba paslaugų kainas yra pakankamai plačios. Jos šitomis galimybėmis ir naudojasi.
Dėl to matome, kad daugelio paslaugų kainos didėja sparčiau nei vidutiniškai visos kitos kainos – poilsio ir kultūros paslaugos, viešbučių ir restoranų sektorius, kuriame darbo sąnaudų lyginamoji dalis gana didelė.
Bendras infliacijos rodiklis Lietuvoje yra gerokai didesnis nei ES dar ir dėl sprendimų didinti alkoholio akcizus. Vis dar turime tuos mėnesius, per kuriuos infliacijos rodikliai bus didesni, nes pabrangusio alkoholio kainos bus lyginamos su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.“
Paklaustas, ar teisingas yra vyraujantis įsitikinimas, kad Lietuvoje seniai turime europietiškas kainas, tačiau turime tenkintis lietuviškomis algomis, G. Nausėda kalbėjo:
„Taip nėra. Pajamų susilyginimo procesas taip pat vyksta. Kainos jau praktiškai tokios pačios kaip ES, ypač prekių kainos. Visi mato pajamų skirtumus, nelabai nori kreipti dėmesio, kad pajamų augimas procentine išraiška tikrai yra didesnis nei kainų. Nebent numestume į šoną Statistikos departamento infliacijos rodiklius ir sakytume, kad mums infliacija atrodo tokia.
Aišku, žmonių infliacija tada atrodytų gerokai didesnė nei atlyginimų didėjimo koeficientas. Bet ekonomistai negali vadovautis tokiu subjektyviu infliacijos vertinimu. Kai lyginame vidutinį atlyginimų didėjimą ir infliaciją, matome, kad atlyginimai augo sparčiau negu kainos.“
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį euro zonoje užfiksuota 1,3 proc. metinė infliacija, o visoje ES infliacija siekė 1,4 proc.
Lietuvoje birželį fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija – aukščiausias rodiklis visoje ES. Palyginti su geguže, praėjusį mėnesį šalyje infliacija siekė 0,2 proc. Šeštąjį šių metų mėnesį metinė infliacija greičiausiai augo Lietuvoje (3,5 proc.), Estijoje ir Latvijoje (3,1 proc.).
Mažiausias augimas fiksuotas Airijoje (-0,6 proc.), Danijoje (0,4 proc.) ir Rumunijoje (0,7 proc.). Palyginti su 2017 m. geguže, mėnesinė infliacija krito aštuoniolikoje ES narių, trijose šalyse liko stabili, o kilo – šešiose.
