aA
Europos centrinio banko buveinė Frankfurtas dažnai įvardijamas kaip daugiausiai dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos išlošiantis miestas. Tačiau savų ambicijų finansų technologijų srityje turi ir Vilnius.
Angela Merkel ir Dalia Grybauskaitė
© LRPK / Robertas Dačkus

Lietuvos sostinėje viešėjęs Heseno finansų ministras Thomas Schaferis teigė, kad yra atviras dialogui tarp Frankfurto ir Vilniaus „fintech“ srityje.

„Svarbu vystyti kanalus reguliariam idėjų apsikeitimui ir komunikacijai tarp rinkos dalyvių ir jos prižiūrėtojų“, – sakė jis.

Thomas Schaferis
Thomas Schaferis
© DELFI / Kiril Čachovskij

T. Schaferį į į Vilnių pakvietė asociacija „Lietuvos-Vokietijos forumas“ (LVF), kuriai talkinantis Seimo narys Žygimantas Pavilionis komentavo, jog bendradarbiavimas „fintech“ srityje Lietuvai gali būti naudingas ir dėl geopolitinių tikslų.

„Dar 2005 metais, įstojus į ES, supratome, kad reikia vystyti dialogą su vokiečiais. Primenu, kad tai buvo Gerhardo Schroderio ir savotiško „šaltojo karo“ su Berlynu laikai, kai mūsų niekas neklausė, kai mums meluodavo“, – apie LVF pradžią pasakojo Ž. Pavilionis.

Buvęs diplomatas aiškino, kad kalbant biurokratiniu ar politiniu lygiu, Lietuvos svoris didesnėse valstybėse kartais yra per mažas, todėl labiau verta vystyti ryšius su konkrečiais miestais.

„Mes tai supratome stodami į ES ir NATO, kai pradėjome belstis į oficialias duris, bet niekas jų neatidarė. Tada supratome, kad mūsų jėga yra verslas, žurnalistai, protingi žmonės, vadinamieji analitikos centrai, – kalbėjo Ž. Pavilionis. – Vokietijoje anksčiau to per daug nedarėme, bet labai smarkiai tuo užsiėmėme Jungtinėse Valstijose.“

Jis pridūrė, kad „Brexit“ yra dar viena priežastis geriems santykiams su vokiečiais vystyti.

„Nori ar nenori, Vokietija taps pagrindine partnere mums rūpimais klausimais ES. Anksčiau britų imperija mus remdavo praktiškai visais klausimais, bet jei ji pasitraukia, tai mes negalime lengva ranka numoti į Vokietiją, kad ji dirba su Kremliumi. Turi pats pasiraitoti rankoves, ieškoti išėjimo.

Tai yra mūsų kelias – eiti per užpakalines duris. Kažkada būdamas Los Andžele iš vieno seno prancūzo išmokau gerą pamoką. Jis sakė, kad tik kvailiai dirba Vašingtone. Iš tikro dirbti reikia Los Andžele – kurti filmus, dirbti su JAV verslu ir tokiu būdu įeiti į amerikiečių smegenis.

Galbūt Lietuvai neužtenka struktūrinės jėgos su Vokietija susidūrus tiesiogiai, bet mes turime nuostabius verslininkus, mokslininkus, pažangą „fintech“ ir kitose srityse, kuriais vokiečiai žavisi“, – sakė Ž. Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Karolina Pansevič

Skirtingi požiūriai

Vienas dalykų, dėl kurių Vilnius išsiskiria „fintech“ srityje – palankus rinką prižiūrinčio Lietuvos banko požiūris ir jame kuriama bandomoji finansinių inovacijų aplinka (angl. regulatory sandbox).

Kaip nurodoma centrinio banko tinklapyje, ši galimybė inovatyvių finansinių produktų ir verslo sprendimų kūrėjams leis išbandyti juos realioje aplinkoje. Teigiama, kad iš to bus naudos ir visuomenei.

Tačiau Heseno finansų ministras T. Schaferis laikosi kitokio požiūrio. Jis teigė, kad yra prieš nacionaliniu lygiu kuriamas bandomąsias aplinkas.

„Tai leistų įmonėms veikti visos ES mastu, nors jos dar neatitiktų bankininkystei ar finansinėms paslaugoms keliamų reikalavimų“, – įspėjo jis.

Savo ruožtu Ž. Pavilionis sutiko, kad Vokietija bankininkystėje yra žymiai atsargesnė.

„Pas juos daug tradicinių, mažesnių bankų. Jie pas mus atvažiuoja iš esmės pasižiūrėti, kaip mes savo lyderystę „fintech“ galime suderinti su senesnėmis tradicijomis.

Vienas tikslų – bandyti įsitikinti, kad galima laisvę ir vartotojo saugumą suderinti. Ne tik šioje, bet ir daugelyje kitų sričių, pastebėjau, kad vokiečiai žiūri su atsarga į mus. Tačiau kartu ir su tam tikru pavydu, susižavėjimu. Tos drąsos bando pasimokyti iš mūsų“, – sakė parlamentaras.

Dar viena T. Schaferio iškelta tema – tai, kad ateityje didžiausia konkurencija finansų srityje gali kilti iš dominuojančių interneto milžinų.

„Tradiciniam finansų sektoriui daugiau iššūkių gali sukelti ne konkurentai iš „fintech“, bet galingųjų „Alphabet“, „Amazon“ ar „Alibaba“ sukurti produktai ar paslaugos.

Jų pranašumas tame, kad jie jau turi didžiulius vartotojų tinklus, kurie pasitiki jų prekės ženklais. Būtina sekti, kaip vystysis ši situacija“, – sakė T. Schaferis.

Ž. Pavilionis komentavo, jog kuo didesnį pasirinkimą turės vartotojai, tuo jiems bus geriau.

„Lietuvoje dominuoja Skandinavų bankai. Deja, nesugebame rasti ryšio su Vokietijos bankais, nors žinau, kad jų atstovai domisi galimybėmis pas mus ateiti. Kodėl Frankfurte veikia 400 bankų ir dar 50 keliasi iš Londono, o mes iš esmės savo bankus ant pirštų skaičiuojame? Čia kažkas nesuprantama“, – svarstė jis.

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje veikė apie 170 „fintech“ įmonių. Palyginimui, 2017 metais jų buvo 117.

Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700 – iki 2,6 tūkst. 70 proc. visų šalyje veikiančių „fintech“ įmonių yra įsteigtos Lietuvoje, kitų įmonių būstinės yra Europoje ir už jos ribų – Izraelyje, Singapūre ir Honkonge.

96 proc. Lietuvoje veikiančių „fintech“ bendrovių kaip savo tikslinę rinką mato Europą, be to, daugiau nei trečdalis orientuojasi į Aziją, ketvirtadalis – į JAV.

Šių metų sausio pradžioje Vyriausybė pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama skatinti finansinių technologijų sektoriaus plėtrą. Jame numatoma toliau gerinti teisinę aplinką, didinti „fintech“ produktų ir paslaugų paklausą, ypač daug dėmesio skirti rizikoms (galimam pinigų plovimui, terorizmo finansavimui, pažeidimams, susijusiems su vartotojų apsauga) valdyti. Šiemet numatyta tobulinti asmens tapatybės nustatymo būdus, įsteigti tarptautinį 16+1 šalių „fintech“ koordinavimo centrą, parengti ekosistemos, skirtos atsiskaityti negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose, koncepciją ir kiti darbai.

Finansų ministro Viliaus Šapokos iniciatyva devynios šalies institucijos (Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos bankas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos policija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“) kovo 18 dieną pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija valdant rizikas finansinių inovacijų ir finansinių technologijų srityje. Institucijos suvienijo jėgas bendram tikslui – operatyviai numatyti galimas rizikas „fintech“ srityje ir efektyviai jas suvaldyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
4.2308

„Facebook“ kitąmet paleis savo kriptovaliutą (13)

Didžiausias socialinis tinklas „Facebook“ jau užbaigia planus įvesti savo kitais metais...

Aplinkos ministras grasina stabdyti finansavimą Sapiegų parkui Vilniuje tvarkyti (11)

Vilniaus miesto savivaldybei neatsižvelgus į Antakalnio bendruomenės kritiką dėl medžių kirtimo...

Dėl prekybos karo su Kinija nukentėjusiems JAV ūkininkams – 16 mlrd. JAV dolerių pagalba (1)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naują 16 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos...

„Revolut“: planai Lietuvoje nesikeičia (1)

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Jungtinės Karalystės finansų startuolis „ Revolut...

Kauno oro uoste laukiama milijoninių investicijų (2)

Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas planuoja plėsti orlaivių remonto...

Top naujienos

Paskutinės antrojo turo tendencijos: kurį iš dviejų pasirinks akivaizdžiai pavargę rinkėjai (3)

Pasirinkimą balsuojant, anot profesorės Ainės Ramonaitės, daugiau gali nulemti pasikalbėjimai su...

Užkalnis: Berlyno restoranai, kurie paglostė man pilvą

Šešios dienos Berlyne: restoranus rinkomės kruopščiai, kliaudamiesi keliomis skirtingomis...

Po Kaliningrado žingsnio – aiški ekspertų žinia Lietuvai: tai yra didysis signalas (168)

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...

Į Lietuvą atkeliauja ciklonas: laukia staigios orų permainos (34)

Kurį laiką Lietuvoje laikęsi tropiniai karščiai apleido šalį ir termometrų stulpeliai kiek...

Rekonstrukcija įsibėgėja: ties Kaunu vėl laukia permainos

Grandiozinė magistralės A1 atkarpos ties Kaunu rekonstrukcija įsibėgėja. Netrukus vairuotojų...

Partijų lyderiai įvertino Grybauskaitės valdymo dešimtmetį: įvardino didžiausią pasiekimą ir rimčiausias klaidas (36)

Eltos kalbinti partijų lyderiai sutartinai teigė, kad antrą kadenciją užbaigiančios prezidentės...

Rūta vėžį jau įveikė, Jūratė dar kovoja: moterys papasakojo, kaip aptiko ligas ir kas labiausiai padėjo

Jūratė Gervytė kovoja jau su vėžiu. Pirmasis užklupo prieš 6 metus, ginekologinis. Antrasis –...

Žiemos ar vasaros laiką rinktis Lietuvai: ekonomisto ir neurologės nuomonės išsiskyrė (29)

Europos Parlamentui ( EP ) priėmus nutarimą, kad 2021 metais Europos Sąjungos ( ES ) valstybės...

Rolandas Mackevičius papasakojo apie netipišką gimtadienį ir tai, kaip šeimos santykius pakeitė dukra Meilė

„Radistas“ Rolandas Mackevičius penktadienį švenčia 35-ąjį gimtadienį. Vos prabudusį...

Starto Klaipėdoje laukiantis įspūdingo sudėjimo atletas: tai prikaustys žiūrovų dėmesį (8)

Trys iš trijų – Paulius Brilinga ir toliau išlieka Olimpinėje dienoje rengiamų „ LTeam...