„Tai [Graikijos pasitraukimas – LRT.lt] – precedentas, kuriuo gali naudotis ir kitos valstybės. Žinoma, bandant apsisaugoti nuo precedento (o tą bandymą dabar matome ir liudijame), kyla pavojus, kad sukuriama galimybė tokioms šalims, kaip Graikija (kurios pastaruoju metu gyvena kaip išlaikytinės), ir toliau nemokėti, neatidavinėti skolų. Šios šalys žinos, kad jas vis tiek išgelbės. ES reikia surasti sprendimą, kad Graikija nesukurtų precedentų ir nevirstu tokiu paralyžuotu veikėju. Tai – labai sudėtingas uždavinys“, – LRT Radijui tvirtina L. Kasčiūnas.
R. Vainienė: vyksta euro fanų ir euro skeptikų dvikova
„ES vadovai galvoja daug plačiau, nes Graikija sukurtų precedentą. Už Graikijos yra Italija, Ispanija. Dabar ten situacija geresnė, bet niekas nežino, kas bus už metų ar kitų. Niekas nežino, ką išsirinks ispanai. Vyksta politinė kova – euro fanų ir euro skeptikų dvikova“, – teigia R. Vainienė.
Jos teigimu, ES pastaruoju metu buvo labai palanku demonstruoti griežtą poziciją dėl Graikijos padėties, nes šalis yra blogoje situacijoje – prasiskolinusi ir skeptiška euro atžvilgiu, tačiau visiškas graikų pasitraukimas iš euro zonos ar ES, anot R. Vainienės, sukurtų precedentą kitoms valstybėms pasekti Graikijos pavyzdžiu.
„Visi galvoja, kad Graikijai išėjus, jai bus labai blogai. Jai jau dabar yra blogai. Jai bus blogai. Jeigu būtų pritaikytos taupymo priemonės, jai taip pat būtų blogai. Graikija renkasi iš trijų blogybių. Jai dabar jau yra vienodai. Ji nebeblefuoja ir eina va bank. [...] Netgi išėjusi iš euro zonos, Graikija gali visai puikiai gyvuoti“, – įsitikinusi ekonomistė.
Ji primena, kad istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys bankrutuodavo, negrąžindavo milžiniškų skolų, o palūkanų mokėjimą pradėdavo iš naujo. Pasak R. Vainienės, tai labai patrauklu kreditoriams, nes jie – linkę rizikuoti. Ekspertės nuomone, apie riziką turėjo žinoti ir graikams skolinę kreditoriai.
„Man visada buvo didžiausias klausimas – ką galvojo kreditoriai, kai skolino Graikijai? Pasakos, kad graikai melavo ar kažką falsifikavo. Kreditoriai – nekvaili, jų tikrai neapgausi. Jie prisiėmė riziką. Greičiausiai derybos, gumos tampymas vyksta dėl to, kad Europos vadovai galvoja apie ateitį, apie tai, kad Graikija sukurs precedentą ir netgi parodys, jog egzistuoja gyvenimas po ES“, – svarsto LRT Radijo pašnekovė.
L. Kasčiūnas: apokaliptiniais scenarijais tikėti nereikėtų
„Tai – precedentas, kuriuo gali naudotis ir kitos valstybės. Žinoma, bandant apsisaugoti nuo precedento (o tą bandymą dabar matome ir liudijame), kyla pavojus, kad sukuriama galimybė tokioms šalims, kaip Graikija (kurios pastaruoju metu gyvena kaip išlaikytinės), ir toliau nemokėti, neatidavinėti skolų. Šios šalys žinos, kad jas vis tiek išgelbės. ES reikia surasti sprendimą, kad Graikija nesukurtų precedentų ir nevirstu tokiu paralyžuotu veikėju. Tai – labai sudėtingas uždavinys“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Jo pastebėjimu, politinėje erdvėje sklando daug apokaliptinių scenarijų – Graikija išstos iš euro zonos, tuomet – iš ES, o galiausiai – ir iš NATO. Politologo teigimu, tokiomis prognozėmis tikėti nederėtų. L. Kasčiūnas nurodo, kad dėl nuolatinės konkurencijos su Turkija ir istorinių geopolitinių varžybų tarp šių dviejų šalių, Graikija niekada nesiryš trauktis iš NATO.
„Reikia suprasti, kad Graikija ir toliau priklausys nuo ES rinkos. [...] Rusija, be abejo, bandys kaišioti pagalius, įtraukinėti graikus į įvairius savo projektus. Per tai galbūt bandys tvirtinti savo poziciją tokiuose strateginiuose taškuose, kaip, pavyzdžiui, Graikijos salos, kurios labai svarbios kariniu, strateginiu požiūriu. Tikėtis, kad Graikija taps visiškai Rusijos kontroliuojama valstybe, įtakos agente, iš Maskvos pusės galbūt būtų per drąsu“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Graikijos problema jau įsisenėjusi
R. Vainienės teigimu, ES vadovams reikia daugiau ryžtingumo. Ekonomistė neslepia esanti griežtesnio sprendimo Graikijos atžvilgiu šalininke, nes išryškėjusi problema yra atsiradusi seniai, bet jos sprendimas buvo nuolat atidėliojamas.
„Ir eurui, ir euro zonos nariams, ir visiems būtų geriau, jei Graikija pasitrauktų, o tiksliau – būtų išvaryta su gražiausiais palinkėjimais, kad jiems toliau gerai sektųsi. Euro zonos ir galbūt ES nare ji neturėtų būti. Manau, kad tai turėtų būti principinė ES vadovų pozicija iš ekonominės pusės, bet puikiai suprantu, kad yra ir visos kitos aplinkybės, susaistančios politikus. Nuogąstauju, kad vis dėlto bus rastas būdas, kaip problemą atidėti rytojui ir apie ją pagalvoti kada nors vėliau, kai ji vėl iškils“, – tvirtina R. Vainienė.
Graikijos lyderiai privalo iki ketvirtadienio pateikti išsamius reformų planus, kad gautų daugiau lėšų pagal finansinio gelbėjimo programą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė po nepaprastojo Graikijos ir kitų euro zonos šalių viršūnių susitikimo.
Visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderiai sekmadienį išnagrinės tuos planus lemiamame viršūnių susitikime, kuris arba išgelbės braškančią Graikijos ekonomiką, arba leis jai atsisakyti Bendrijos bendros valiutos pagal vadinamąjį Graikijos išėjimo scenarijų („Grexit“).
