„Aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis surenkant tuos pačius mokesčius tais tarifais, kurie senokai nustatyti, 2015-aisiais metais vis dėlto įvyko, ir 2016-iesiems metams mes turime tikrai neblogą perspektyvą parodyti rezultatą geresnį ir netgi žymiai geresnį, negu mes esame įsirašę į savo biudžeto įstatymo eilutes“, – ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė finansų ministras.
Komentuodamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginius, kad kitų metų valstybės biudžete „neatsispirta pagundai prieš rinkimus demonstruoti nepamatuotą dosnumą, remiantis dideliu optimizmu dėl būsimo mokesčių surinkimo, bendrojo vidaus produkto augimo“, R. Šadžius juokavo, kad demokratinėje šalyje ministras šalies vadovės turi klausyti ir rūpintis, jog Prezidentės išsakytas nerimas, rizikos nebūtų realizuoti.
„Matau tam pagrindą“, – neabejojo už šalies finansus atsakingas ministras.
R. Šadžius atkreipė dėmesį, kad 2016-aisiais metais vos ne pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pritaikytas atsakingo biudžeto pajamų planavimo principas, į biudžetą įrašant tik tas mokestines pajamas, kurios pagrįstos makroekonominiais skaičiavimais, nepridėta ta eilutė, kuri bus būtinai pridėta formuojant užduotis Valstybinei mokesčių inspekcijai – mokesčių surinkimo gerinimo.
„Mokesčių surinkimo gerinimas duoda rezultatų. Pavyzdžiui, šįmet biudžeto įstatyme buvo suplanuotas 1,2 proc. deficitas. Mes jau prieš keletą mėnesių pamatėme, kad turbūt bus 0,9 proc. Pastarieji trijų ketvirčių duomenys rodo, kad rezultatas gali būti dar geresnis. Ir tai rodo, kad mes pasistengę galime neutralizuoti rizikas, apie kurias kalba ne tik Prezidentė, bet ir Valstybės kontrolė, Europos Komisija, ekonomikos ekspertai. Tai atsakas būtų – geras darbas, pirmiausia, surenkant mokesčius“, – dėstė ministras.
ELTA primena, kad 2016 metų valstybės biudžetą sudaro 8,046 mlrd. eurų pajamų ir 8,686 mlrd. eurų išlaidų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos biudžeto pajamų dalyje sudarys 2,1 mlrd. eurų.
2016 m. biudžeto buvo sukritikavusi ir Prezidentė D. Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, biudžeto projekte išlaidos beveik puse milijardo eurų viršys pajamas. Pasak D. Grybauskaitės, rizika, su kuria buvo patvirtintas biudžetas, Lietuvą išstūmė iš finansiškai drausmingų ES narių gretų.
Kritikos biudžetui pareiškė ir Valstybės kontrolė, paskelbusi, kad 2016 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos, o šalis ir toliau yra nepasiruošusi atremti galimų finansinių sukrėtimų. Valstybės kontrolė taip pat mato nukrypimus pajamų prognozavime – ypač per daug optimistiškai prognozuojamas tokių mokesčių, kaip pridėtinės vertės ar gyventojų pajamų, surinkimas.
Europos Komisija manė, kad Lietuvos biudžeto plano projektas, kuriam dabar taikoma Stabilumo ir augimo pakto (SAP) prevencinė dalis, rizikuoja neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Pagal Europos Komisijos 2015 m. rudens ekonomikos prognozę, nenumatoma, kad reikalaujamas koregavimas, siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo, bus įvykdytas, ir tikėtina, kad 2016 m. gali atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Europos Komisija buvo paraginusi valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP.
