R. Šadžiaus prognozė, kas būtų blogiausiu atveju

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad taisant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta į besikeičiančią situaciją Rusijoje, tačiau tvirtina, kad situaciją reikia nuolat stebėti.

„Mano asmeniniu vertinimu, blogiausio scenarijau atveju BVP augimas galėtų susitraukti iki 2,7-2,9 proc. Šiandien nėra jokio pagrindo panikai ar apokaliptinėms nuotaikoms“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė ministras.

DELFI primena, kad kitiems metams Finansų ministerija skaičiuoja 3,4 proc. BVP augimą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) prognozuoja, kad kitąmet šalies ekonomika augs 2,6 proc.

Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas teiravosi, kodėl premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę kalbėjo apie 4 proc. BVP augimo smukimą, o R. Šadžius kalba apie 2,7-2,9 proc. augimą.

„Jokio prieštaravimo nėra, premjeras pateikė apibendrintą skaičiavimą, jeigu visiškai sustotų verslas į Rusiją, tuomet būtų -4 proc”, - paaiškino finansų ministras.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis tvirtino, kad rengiant biudžetą reikėjo atsižvelgti į ekonomikos raidą, kad kitąmet nereikėtų karpyti išlaidų,

„Kur kas rimtesnis klausimas yra kitų metų ekonominio augimo prognozės. Gali finansų ministras kalbėti apie tai, kad pesimizmo negali būti ir turime žiūrėti į ateitį optimistiškai. Tačiau finansai yra ne ta sritis, kurioje turėtume būti pernelyg optimistiški. Premjero žodžiai, kad galima 4 proc. BVP augimo susitraukimas yra labai rimtas signalas ir labai gaila, kad Finansų ministerija į tai neatsižvelgė“, - kalbėjo E. Masiulis.

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius piktinosi, kad sudarydami biudžetą valdantieji pažeidė Fiskalinės drausmės įstatymą ir ignoravo Valstybės kontrolės išvadas. Jis norėjo daryti pertrauką svarstyme ir pasikviestį į Seimo tribūną valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, tačiau tam nebuvo pritarta.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pirmadienį LPK ekonomikos forume sakė, kad kitąmet gali išsipildyti įvairūs ekonomikos augimo scenarijai, tačiau neatmeta, kad 2015 m. pabaigoje galime džiaugtis ir 2 proc. nesiekiančiu augimu.

Antradienį Seime vyksta antrasis kitų metų biudžeto svarstymas.

Patobulintame 2015 m. biudžeto projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 7,974 mlrd. eurų (27,5 mlrd. Lt), išlaidos – 8,3168 mlrd. eurų (28,71 mlrd. Lt). Išlaidos pajamas viršija 342,4 mln. eurų (1,18 mlrd. Lt). Valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 17 mln. eurų (apie 60 mln. Lt).

Vyriausybė nuo kovo siūlo didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimus, tai pareikalaus 12,6 mln. eurų, minimalią mėnesinę algą kelti nuo kitų metų liepos 1 d. iki 325 eurų (1122 Lt). Tam reikės 14,4 mln. eurų.

Biudžete išlieka numatyti papildomi 400 mln. litų krašto apsaugai ir 180 mln. litų sumažintoms pensijoms kompensuoti.

Ketvirtadienį Seime ketinama apsispręsti dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo nuo liepos. Vyriausybė siūlo, nuo liepos centralizuotai tiekiamam šildymui taikyti ne 9 proc., bet 21 proc. PVM. Papildomi 70 mln. Lt, kuriuos tikimasi gauti, jau yra įskaičiuoti į biudžeto projektą.

Taip pat Seimas balsuos dėl sprendimo NT mokesčiu apmokestinti visas šeimas, kurių bendrai valdomo NT vertė viršija 750 tūkst. Lt.

Seimas jau yra nusprendęs, kad nuo kitų metų kovo didės akcizai cigaretėms, nuo sausio – alkoholiniams gėrimams. Jau anksčiau nuspręsta, kad viešbučiams nuo kitų metų bus taikomas 9 proc. PVM. Šiuo metu jie moka 21 proc.

Biudžeto priėmimas yra numatytas ketvirtadienį.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!