Tuo metu profesorius Aleksandras Vasiliauskas pritaria šalies vadovei, kad visaip bandoma trukdyti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams.
Komentuodama prezidentės metinį pranešimą buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pritaria prezidentės nuomonei dėl finansų drausmės ir atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė negali tapti „dovanų karaliumi“.
Rizikuojame išnykti
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis mano, kad prezidentė per anksti džiaugiasi emigracijos suvaldymu.
„Aš manau, kad pranešime pagrindinės sritys yra paminėtos, tik akcentus aš sudėčiau kitaip. Manau, kad per ankstyvas nusiraminimas, jog gerėja situacija su gyventojų mažėjimu. Tikrai taip nėra. Reikia sutikti, kad grįžtančių padaugėjo, tačiau vis tiek Lietuvos gyventojų praradimo tempas yra pernelyg didelis“, – DELFI komentavo profesorius.
Jo pateikiamais duomenimis, pirmųjų penkių šių metų mėnesių emigracijos saldo yra 8 tūkst. Tai reiškia, kad per penkis mėnesius iš Lietuvos išvyko 8 tūkst. žmonių daugiau nei grįžo. Pernai šis saldo buvo 9 tūkst. Tuo metu vien per šiuos metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 14,5 tūkst.
„Taigi pagrindinė Lietuvos problema išlieka ta pati – mūsų jaunimas važiuoja iš Lietuvos, jai reikėtų skirti išskirtinį dėmesį. Be to, aš pabrėžčiau, kad mes čia operuojame tik oficialiais rodikliais, kurie apima tik deklaruojamą emigraciją. Yra pagrindo manyti, kad nedeklaruota emigracija po truputį didėja. Ji buvo kone visiškai išnykus po priimto įstatymo dėl privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau šiai datai tolstant, emigruojančių žmonių nuomonė keičiasi, baubas, kad mokestis bus išieškomas per ankstolius, dingo. Todėl, manau, kad žmonių skaičius, kurie nedeklaruoja išvažiavimo, nuo to laiko padidėjo“, – tvirtino ekonomistas.
R. Rudzkis pabrėžė, kad išlieka didžiulis pavojus, jog Lietuvos gyventojai išnyks.
„Taigi Lietuvos gyventojų išnykimo pavojus išlieka pakankamai grėsmingas ir jam labiausiai reikėtų skirti dėmesį nagrinėjant šalies nacionalinį saugumą ir nagrinėjant problemą, kad gyventojų struktūra keičiasi nepalankia linkme. Po kelerių metų tai kels grėsmę mūsų finansiniams įsipareigojimams“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Metiniame pranešime šalies vadovė džiaugėsi, kad vis daugiau emigrantų pradeda kurtis Tėvynėje – per 2012-uosius į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 17 tūkst. žmonių. Ėmė mažėti ir išvažiuojančiųjų.
Jis pritarė prezidentės nuomonei dėl energetinio saugumo svarbos ir Vyriausybės lėto įsivažiavimo į darbus.
Vyksta dideli žaidimai po kilimu
„Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra labai svarbi. Labai jau vangiai ji ritasi visą nepriklausomybės laikotarpį. Banguojam, mėtomės, o sprendimus mums diktuoja ir primeta kažkokios jėgos. Aš pirmą sykį tai išgirdau iš prezidentės, bet tai yra labai realus dalykas, vyksta didelis žaidimas po kilimu“, – DELFI po prezidentės metinio pranešimo sakė Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas.
Jo teigimu, Rusija iš tiesų visokiais būdais siekia sutrukdyti Lietuvos bandymams turėti nepriklausomą energiją.
„Aišku, visokiais metodais Rusija nori užblokuoti ir suskystintųjų dujų terminalo idėją, ir elektros jungtis, kad elektrą ir dujas pirktume iš Rusijos. Dabar skalūnų epopėja. Matosi milžiniška ranka. Tai yra labai reali ir didelė grėsmė Lietuvai Čia reikia didelės atsakomybės ir labai ryžtingų sprendimų, o ne minkymo vietoje, tempimo, popierinių diskusijų. Taigi didžioji dalis prezidentės pasisakymų yra labai laiku ir labai teisingų“, – kalbėjo profesorius.
A. Vasiliauskas pritaria ir D. Grybauskaitės nuomonei dėl dabartinės Vyriausybės veiklos.
Profesorius dabartinės Vyriausybės veikloje taip pat pasigenda strateginio požiūrio.
„A. Kubiliaus darbo sąlygos, lyginant su prieš ir po jo buvusiomis Vyriausybėmis, buvo tiesiog nuodingos. Žinoma, jis klaidų padarė, bet jis vis dėlto priėmė strategiją 2030 m. Aš ją labai kritikavau, pagrindinis jos trūkumas, kad nebuvo pasiektas konsensusas. Todėl dabartinė Vyriausybė apie šią strategiją nešneka. Bet jų programa yra kiekvienos partijos pažadų rinkinys, o strateginės linijos ten nesimato. Apie jokią strateginę liniją Vyriausybė nešneka. Kitas dalykas – prasideda blaškymasis dėl energetinių projektų. Čia jau yra visai strateginės linijos nebuvimas“, – DELFI teigė A. Vasiliauskas.
Ekonomisto nuomone, vienai Lietuvai statyti atominę elektrinę būtų per didelė našta, bet kartu su Latvija, Estija ir Lenkija būtų ekonomiškai ir politiškai pateisinama.
Vyriausybė negali būti „dovanų karaliumi“
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako iš esmės sutinkanti su prezidentės nuomone, jog šalies finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi valdžios sprendimai. Pasak I.Šimonytės, kitąmet gali atsiverti platesnės finansų galimybės, tačiau, jos žodžiais, Vyriausybė neturėtų tapti „dovanų karaliumi“.
„Kiek buvo pasakyta apie ekonomiką, buvo užfiksuota tai, kam aš negalėčiau nepritarti. Situacija yra tokia, kad ratas yra tarsi apsisukęs, lyginant su 2009 metais. Kitų valstybių fone Lietuvos rezultatai atrodo gerai, yra tokių gerų žinių, kurios susijusios su perspektyvos dalykais - tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl inovatyvumo, tiek dėl savarankiškai dirbančių žmonių, tiek dėl įmonių registravimo ir kitų dalykų. Čia sunku nepritarti", – BNS sakė I.Šimonytė, komentuodama prezidentės metinį pranešimą.
Jos teigimu, nepaisant pagerėjusios padėties, Lietuvos Vyriausybė negali atsipalaiduoti, nes kiekvieną kartą laukia nauji iššūkiai.
Pasak jos, šalies ekonomikos perspektyvos dabar atrodo neblogai, todėl nuo 2014-ųjų galima galvoti apie didesnius viešųjų finansų išteklius. Tuo pačiu I. Šimonytė įspėja, jog Vyriausybė neturėtų tapti „dovanų karaliumi".
„Faktas, kad atsiras galimybės kažkokiems svarbiems klausimams daugiau viešųjų išteklių skirti nuo 2014 metų. Ar tai būtų išlaidų didinimas, ar mokesčių sumažinimas. Tam tikrai galimybės objektyviai atrodo, kad bus, bet visos tos galimybės turi būti pasvertos ir pakankamai nuosaikios. Dovanų karaliaus ar švenčių karaliaus tikrai nebus ir toliau labai atidžiai reikės skaičiuoti. Tas pasitikėjimas, kuris dabar yra turimas, yra labai trapus dalykas. Jį galima prarasti netgi be priežasčių, kurios nuo mūsų tiesiogiai ir nepriklauso, o, pavyzdžiui, priklauso visiškai nuo išorinės aplinkos", – kalbėjo I.Šimonytė.
Savo metiniame pranešime šalies vadovė gyrė Lietuvos ekonomiką ir žmonių iniciatyvumą, tačiau laikėsi nuomonės, kad pažangos stabdžiu tampa valdžia. Ji ragino ministrų kabinetą negaišti ir pradėti dirbti, tačiau nesišvaistyti populistiniais pažadais.
Taip pat ji pabrėžė, kad dedamos pastangos stabdyti viską, kuo siekiama, kad Lietuva būtų nepriklausoma. Ji tvirtino, kad tai bandoma daryti per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus.
