Sakote, tokių akcijų nebūna, o jei ir būtų, ant jų užkibtų tik profesionalai rajūnai ir savo galimybių neįvertinantys piliečiai? Vadinamųjų greitųjų paskolų verslo patirtis rodo, kad panašios akcijos ne tik būna, bet ir pritraukia naujų klientų. Juk iš pirmo žvilgsnio tikrai patraukliai atrodo galimybė „gauti pirmąją paskolą nemokamai” ir išvengti palūkanų, jei pinigus grąžinsi per mėnesį.
Būtent tokiomis reklamomis greitųjų kreditų bendrovės stengiasi kuo greičiau pritraukti kuo didesnį būrį naujų skolininkų. „O kas čia bloga?”, galite paklausti. Greitąsias paskolas teikiančioms bendrovėms – tikrai nieko bloga, ypač kai jos iš tokių „nemokamų paskolų” sugeba uždirbti. Žemiau rasite paaiškinimą, kaip tai pavyksta. Kiek prastesnėje padėtyje atsiduria skolininkai, dažnai pervertinantys savo galimybes pinigus grąžinti per mėnesį.
Tokių skolininkų yra daug ir greitieji pinigų dalintojai gali ramiai skelbti „nemokamų paskolų” akcijas, žinodami, kad didelė dalis klientų vis tiek nesugebės pinigų grąžinti laiku ir turės už tai papildomai susimokėti.
Statistika rodo, kad dažniausiai vartojimo kredito gavėjai vėluoja grąžinti mažuosius kreditus (iki 1000 Lt). Lietuvos banko duomenimis, išduotų mažųjų vartojimo kreditų šiemet birželio pabaigoje buvo 262 081, arba 3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Savo ruožtu tokių „paskolėlių”, kurios vėluoja jau daugiau nei 90 dienų iš eilės, padaugėjo 14 proc., iki 83 798.
Sakysite, kad paskolų, kurios buvo pradelstos 30-60 dienų, statistika geresnė, mat jų sumažėjo 14 proc., iki 6488.
Tačiau čia reikia prisiminti vieną reikšmingą detalę, į kurią dėmesį atkreipė ir centrinis bankas. Jį ir pacituokime: „Mažųjų vartojimo kredito rinkoje įsigalėjo praktika, kad kliento pageidavimu paskolos grąžinimo terminas yra pratęsiamas. Pratęstas kreditas nelaikomas pradelstu. Pratęstų kreditų dalis mažųjų vartojimo kreditų rinkoje sudaro net 36,81 proc.”.
Tad jei 100 000 klientų susivilioja „nemokama žaibiška paskola“, tikėtina, kad beveik 37 000 jų nesugebėjo pinigų grąžinti per mėnesį ir privalėjo sumokėti „pratęsimo mokestį”. O jis siekia ne litą ir ne du. Štai ir baigiasi nemokami pietūs. Ne vienam jie dar labiau pabrangsta, nes dažnai pradedama skolintis jau tam, kad būtų grąžintos senesnės paskolos. Puota prie „nemokamo stalo” brangsta vis labiau. Be to, dalies problemų nesimato ir dėl to, kad dalį greitai prisiskolinusių jaunuolių skolų padengia artimieji.
Deja, gyventojų apklausos rodo, kad tokiomis „nemokamų pietų” vilionėms dėl patirties stokos ar kitų priežasčių labiausiai susigundo pažeidžiamiausieji – jauni ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai. Žinoma, jie turi ir mažiausias pajamas. Be to, anot apklausų, daugiau nei penktadalis respondentų pasiskolina daugiau nei reikia, o penktadalis klysta skaičiuodami, kokią dalį pajamų per mėnesį jie gali skirti grąžinti paskolai. Turime puikią terpę skelbti „nemokamų paskolų“ akcijas.
Tačiau ką daryti, norint neužkibti ant „nemokamų paskolų“ kabliuko? Pirmiausia, atsakingai įvertinti savo poreikius ir galimybes paskolą grąžinti laiku, kritiškai išnagrinėti ir palyginti skolintojų pasiūlymus. Jeigu manote, kad po mėnesio viena įmoka nesugebėsite padengti, pavyzdžiui, 750 Lt paskolos, tada vertėtų žinoti, bent jau kiek jums kainuos paskolos pratęsimas tiek litais, tiek palūkanomis, išreikštomis procentais.
Taip pat, norint kuo geriau išsirinkti kredito įstaigą ir tiksliausiai suskaičiuoti, kiek gi jums iš viso kainuos paskola, būtina įvertinti vadinamąją kredito kainos metinę normą (BVKMN). Ją skaičiuojant įtraukiamos visos kredito davėjui žinomos išlaidos, įskaitant palūkanas ir kitus mokesčius, kuriuos vartotojas turi mokėti už kreditą. BVKMN normas rasti ir palyginti galima kredito įstaigų tinklapiuose, jų patalpintuose skaičiuotuvuose ar standartiniuose pavyzdžiuose Pavyzdžiui, jeigu standartinis pavyzdys rodo 100 proc. palūkanų normą viršijančias palūkanas, tai galima daryti prielaidą, kad tiek ir kainuos paskolos pratęsimas.
Tad kol mažiau atsakingoms kredito įstaigoms „nėra būtina“ atsižvelgti į tai, kad didelė dalis gyventojų nesugeba įvertinti savo galimybių skolintis, tai padaryti, deja, teks išmokti patiems. Svarbu nepamiršti, kad nemokamų pietų nebūna, ir neteks mokytis iš savo skolinimosi klaidų.