aA
Ekonomisto Raimondo Kuodžio 15 punktų „Sodros“ reforma sulaukė jo kolegų Žilvino Šilėno ir Romo Lazutkos dėmesio. Jie, nors ir turi kelias pastabas, daugeliui pasiūlymų pritaria.
Ž. Šilėnas, R. Kuodis, R. Lazutka
© DELFI montažas

Antradienį DELFI paskelbė publikaciją, kurioje pristatyti R. Kuodžio pasiūlymai, kaip galima būtų reformuoti valstybinio socialinio draudimo sistemą.

Po to Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ž. Šilėnas ir Vilniaus universiteto profesorius, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo įžvalgomis apie R. Kuodžio idėjas.

Ž. Šilėnas DELFI sakė, kad iš visų punktų teigiamiausiai vertina pasiūlymą sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamas „Sodros“ įmokas, taip padidinant „ant popieriaus“ matoma atlyginimą.

Tokį pasiūlymą anksčiau yra įvardijusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

LLRI prezidentui labiausiai nepatiko R. Kuodžio mintis, kad įgyvendinus reformą, antros pakopos pensijų fondai taptų nebereikalingi. „Tai atskiras ir nesusijęs punktas“, – sakė jis.

R. Lazutka sakė, kad iš principo gerai vertina R. Kuodžio programą, bet pastebėjo, jog beveik kiekvienas pasiūlymas turi niuansų.

„Kai kurie techniniai dalykai yra svarbūs. Pavyzdžiui, siūloma, kad žmonės žinotų, kiek jie sumokėjo per visą savo dalyvavimą, kiek jie turi sąskaitoje, bet pinigai irgi gali klaidinti, nes jų vertė šiandien ir po 20 metų bus nevienoda.

Tačiau tai galima padaryti ir aš siūlysiu, kad taip būtų daroma“, – DELFI sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.

Punktai ir pastabos

Pateikiame R. Kuodžio 15 punktų programą su Ž. Šilėno ir R. Lazutkos komentarais.

1. Pirmiausia, atlyginimas „ant popieriaus“ įstatymų padidinamas 31 proc. (darbdavio „Sodros“ dalimi). Taip gerokai sumažėja paskatos imti vokelius.

„Visiškai pritariu. Dar net ir pajamų mokestį galima sumažinti“, – teigė Ž. Šilėnas. Vėliau DELFI jis paaiškino, kad gyventojų pajamų mokestį dėl tokio sujungimo galima sumažinti nuo 15 iki 11 proc. ir valstybės biudžetas dėl to neprarastų pajamų.

R. Lazutka nurodė, kad perlipti per šį punktą gali būti sunkiausiai, nes tai didelė reforma, apimanti privataus sektoriaus algų vienkartinį nustatymą.

„Bus kritikos, kad ne visi darbdaviai tiek padidins nominalias algas, kiek padidės atskaitymai nuo jų „Sodrai“, o todėl realios algos gali bent trumpame laikotarpyje sumažėti. Atsakymas būtų toks, kad yra rinkos jėgos – darbdavys ir dabar nemoka daugiau negu tenka mokėti, norint išlaikyti ir motyvuoti darbuotoją“, – sakė jis.

2. „Sodroje“ sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams.

„Sodroje“ yra duomenys tokių sąskaitų suformavimui. Galima tai padaryti“, – sakė R. Lazutka.

Pasiūlymui pritarė ir Ž. Šilėnas.

3. Ankstesnės darbuotojų įmokos „Sodrai“ pagal specialų algoritmą paverčiamos eurais. Nebekaupiami jokie mistiniai „taškai“, asmeninėse sąskaitose kaupiami eurai (kaip banke).

„Pritariu, daugybę kartų jau apie tai šnekėjome“, – sakė Ž. Šilėnas.

Pasiūlymui pritarė ir R. Lazutka.

4. Eurų buvimas sąskaitoje įgalina sukurti socialinio kredito sistemą.

Ž. Šilėnas nurodė, kad reikėtų daugiau detalių apie tai, kaip tokia sistema atrodytų realybė.

Savo ruožtu R. Lazutka komentavo, jog kredito sistema „Sodroje“ galima, tačiau reikalauja išteklių rezervo, kuris būtų virš dabartinių įsipareigojimų ir papildomo administravimo, kreditų grąžinimo išreikalavimo.

5. Bazinė pensija pradedama mokėti iš valstybės biudžeto.

„Pritariu, jei bazinę pensiją traktuoti kaip pašalpą, t.y. mažą išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek įmokėjai į „Sodrą“. Tačiau kyla klausimas, ar ją gautų visi, ar tik tie, kurie senatvėje neturi pinigų?“, – svarstė Ž. Šilėnas.

Dar vieną pastabą jis turėjo dėl to, kad tokia pensija gali būti mokama ir „Sodros“ biudžeto, nebūtinai iš valstybės.

„Taip pat svarbu, koks bus jos dydis, ypač lyginant su kintama pensijos dalimi, t.y. ta, kuri priklausys nuo įmokų. Kuo bazinė pensija didesnė, tuo labiau šios 15 punktų programos vertė krenta“, – nurodė LLRI prezidentas.

R. Lazutka sakė, kad toks sprendimas galimas, bet susijęs su valstybės biudžeto papildomomis išlaidomis, o tam reikia pajamų šaltinių.

„Prasminga iš valstybės biudžeto mokėti ne bazinę pensiją, o nacionalinę, kuri būtų artimesnė dabartinei šalpos pensijai ir nesiejama su draudimo stažu. Tam reikėtų daugiau lėšų“, – pastebėjo profesorius.

6. Į bendrą valstybės biudžetą integruota „Sodra“ nustoja absurdiškai „skolintis“ iš kitos valstybės kišenės, t.y. Finansų ministerijos, ir nebelieka neapibrėžtumo dėl jos ateities.

„Viena vertus detalė, nes pinigai tose pačiose kelnėse, bet skirtingose kišenėse. Kita vertus, padeda labiau matyti tikrąją valdiško draudimo sistemą, ir nesukuria iliuzijos, kad pinigų yra, tad didinkim viską. Visus punktus galima įgyvendinti ir paliekant „Sodrą“ su savarankišku biudžetu“, – teigė Ž. Šilėnas.

R. Lazutka nurodė, jog reformavus „Sodrą“ vis tiek lieka tikslinės įmokos dabartinei papildomai pensijos daliai bei ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų draudimui.

„Galima tai laikyti valstybės biudžeto dalimi, galima – ne, bet tikslinės įmokos ir jų apskaita, išmokos įmokų pagrindu lieka (ko paprastai nėra valstybės biudžete)“, – komentavo jis.

7. Papildoma pensijos dalis mokama „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi“. Dėl to atkrenta problemos su stažo skaičiavimais, su tais, kurie emigravo, grįžo, vėl emigravo, o sprendimai dėl pensijų taip iš esmės depolitizuojasi savaime.

Šiam punktui Ž. Šilėnas labai pritarė. „Pensija turi priklausyti tik nuo to, kiek įdėjai į pensijų sistemą“, – sakė jis.

„Panaikinus dabartinės „Sodros“ pensijos pagrindinę (bazinę) dalį ir įmokų lubas suderinus su išmokų lubomis, perskirstymas tarp daugiau ir mažiau įmokėjusių lieka tik dėl skirtingos gyvenimo trukmės (tai pagrįstas skirtumas, jo negalima naikinti)“, – pastebėjo R. Lazutka.

8. Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės nelieka, nes gyventojas dirba kiek nori ir gali, gali išeit į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo ir gali grįžti iš jos kada nori, jei situacija darbo rinkoje pagerėjo.

R. Lazutka teigė, kad tai nesunkiai įgyvendinama.

„Tai galima daryti pagal išankstinių pensijų schemą ir pensijų dydį perskaičiuojant, jei dirbama esat pensinio amžiaus. Galima laikyti, kad būtų lankstus pensinis amžius – nuo 5 metų iki įstatyminio ir iki mirties“, – sakė jis.

Ž. Šilėnas pasiūlymui irgi pritarė.

9. Nebelieka paskatos per anksti palikt darbo rinką, o ateityje darbuotojų ir taip trūks. Be to, bet kuriuo atveju Lietuva turi suvaldyti dirbančiųjų ir pensininkų santykį.

10. Gyventojai skatinami dirbti ilgiau, nes tada daugiau sukaupia ir trumpiau naudojasi sukauptu fondu. Galiausiai, „Sodra“ galėtų mokėti palūkanas už sukauptą fondą, priklausančias nuo darbo našumo augimo, dirbančiųjų ir pensininkų santykio pokyčio.

11. Tokia reforma padėtų išvengti neteisingumo, kai nemokėję „Sodrai“, vis tiek prašytų išmokų iš valstybės.

Šiems trims punktams tiek R. Lazutka, tiek Ž. Šilėnas pritarė be didesnių komentarų.

12. Keturių ar penkių draudžiamųjų pajamų lygyje (2017 metais nuo 1,9 tūkst. iki 2,4 tūkst. eurų) įvedamos „Sodros“ įmokų lubos.

„Lubos – puiku, tik aš daryčiau žemesnes, bet tebūnie“, – teigė Ž. Šilėnas.

Pasiūlymui R. Lazutka pritarė, bet pridūrė, kad tai daryti galima tik derinant su kitais reformos elementais.

13. Antros pakopos pensijų fondai taptų nebereikalingi, o Lietuva nustotų į užsienį siųsti reikšmingas sumas, taip kenkdama savo ekonomikai. Taip pat pradedami išnaudoti vieni pagrindinių „Sodros“ pranašumų, kai santaupos iš esmės tuoj pat grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo.

Šis R. Kuodžio pasiūlymas Ž. Šilėnui nepatiko labiausiai.

„Nesutinku, ir logiškai neplaukia iš prieš tau buvusių punktų. Smarkiai siejasi su penktu punktu. Juk galima ir kitaip – galima visą kintamąją pensijos dalį leisti kaupti privačiai. Net ir šių punktų rėmuose“, – pastebėjo jis.

Savo ruožtu R. Lazutka nurodė, kad dabartiniai antros pakopos fondai tiesiog virstų trečios pakopos.

14. Reiktų sukurti rimtą „Sodros“ tarybą su savo aktuarais ir pensijų ekonomikos specialistais.

Pritarė tiek Ž. Šilėnas, tiek R. Lazutka.

15. Palaipsniui atkuriamas rezervinis fondas, skirtas didelių ūkio svyravimų įtakos pensijų sistemai sumažinimui.

„Taip, per indeksavimo ar „palūkanų“ sistemą“, – pritarė R. Lazutka.

Tuo metu Ž. Šilėnas nevisai suprato, ką R. Kuodis turi galvoje.

„Iš kur atsirastų pinigų į tą rezervinį fondą? Kas ir kaip galėtų juo naudotis? Velnias detalėse, bet gal ir įmanoma“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

PSDF biudžetas kitais metais turėtų augti 10,7 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF ) biudžetas 2020 metais bus subalansuotas – jis...

Nauji mokesčiai prekybos tinklams: kiek milijonų turėtų atriekti didieji? (32)

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis praėjusią saviaitę pranešė...

Panaudojo virtualų buhalterį: kainavo 200 tūkst. eurų, tačiau niekas neveikia (2)

Pasinaudojęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pristatyta elektroninio buhalterio sistema...

Nobelio ekonomikos premiją laimėjo trys amerikiečių ekonomistai (10)

2019 metų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už „pasaulinio skurdo mažinimo eksperimentinį...

„Swedbank“ pradeda teikti momentinių mokėjimų paslaugą (4)

Nuo pirmadienio „ Swedbank “ privatūs ir verslo klientai turi galimybę atlikti momentinius...

Top naujienos

Gyvai / Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui tiesioginė transliacija (38)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Policija sulaukė Ušacko brolio kraujo tyrimų (124)

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai.

Vilniuje buvo sulaikytas jaunas pareigūnas: kratų metu rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų

Penktadienį Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė pareigūną ir atliko...

Prezidentūra jau suskaičiavo, kiek pinigų reikės išleisti didesnėms pensijoms (14)

Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius...

Vladimiras Laučius. Turkų puolimas Sirijoje: kur mus visus tai veda (89)

Kai prieš daugiau nei trejus metus mane pasikvietė pokalbio tuometis Prancūzijos ambasadorius...

Įvertino Karbauskio norą užimti Seimo vadovo kėdę: jis nori tik pažaisti (43)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos bendražygis Bronislovas...

„Grybavimo“ ir muštynių „Glory“ kovoje išvengęs Maslobojevas: iš ringo lipau apimtas ekstazės (4)

„Iš pradžių vaiko gimimas, paskui „Glory“ turnyras, o dar laukia WAKO pasaulio kikbokso...

„Vilniaus degtinė“ tęsia provokacijas: ironiškoje reklamoje – nealkoholinis šampūnas (17)

„O ką, jeigu nealkoholinis šampūnas?“ – naujoje reklamoje teiraujasi „Vilniaus degtinė“....

Skrydis atšauktas, o oro vežėjas pasiūlė kitą skrydį arba nakvynę: ar dar priklauso kompensacija?

Rugsėjo pabaigoje plačiai nuskambėjus žiniai apie vieno didžiausių pasaulyje kelionių...

Nauji mokesčiai prekybos tinklams: kiek milijonų turėtų atriekti didieji? (32)

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis praėjusią saviaitę pranešė...