Neseniai atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Panevėžio gyventojai per mėnesį vartojimo prekėms išleidžia beveik per pusę mažiau, nei sostinės gyventojai.
Per „Baltic Market Insights“ tyrimą paaiškėjo, kad vidutinės mėnesinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto prekėms, tabako gaminiams, medicinos prekėms, pramogoms ir degalams Vilniuje sausio mėnesį siekė 489,05 euro. Nuo sostinės nedaug atsiliko Kaunas su 447,05 euro vidutinio vartojimo krepšeliu. Toliau eilėje rikiavosi Klaipėda su 363,13 euro bei Šiauliai su 361,72 eurų.
Tuo metu Aukštaitijos sostinės gyventojai minėtajam krepšeliui sausio mėnesį išleido 252,55 euro, ir stipriai atsiliko ne tik nuo didžiųjų šalies miestų, bet ir nuo visos Lietuvos vidurkio, kuris siekė 342,39 euro.
Didžiulis atotrūkis dar kartą patvirtino liūdną tiesą, kad egzistuoja dvi Lietuvos. Viena jų – didieji miestai, o kita – vis tuštėjantys regionai. Deja, šį kartą Panevėžys atsidūrė antrojoje grupėje, o tai gerų prognozių nežada.
Atotrūkis neišvengiamas
Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno didžiulė nelygybė tarp miestų nestebina. Pasak jo, natūralu, kad ta pati bulvė visoje Lietuvoje kainuoja panašiai, o didmiesčiuose galima rasti daugiau gerai mokamų darbo vietų.
Vilniuje bei Kaune įmonės konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o tai tarsi „tempia“ atlyginimą į viršų. Tuo metu regionuose reikia kitokios darbo jėgos, kuriai mokamas mažesnis atlygis.
„Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkyje dirba 2–5 procentai žmonių. Tad natūralu, kad tai nebus ta sritis, kurioje rasime daug arba gerai mokamų darbo vietų. Tuomet lieka tik pramonės arba aptarnavimo sektorius. Norintys klestėti regionai privalo prisitraukti investuotojus bei investicijas tam, kad žmonės turėtų kur dirbti ir kur išleisti atlyginimą. Kitu atveju kalbos bei pažadai apie regionų atgaivinimą taip ir liks tik žodžiais“, – „Sekundei“ teigė instituto prezidentas.
Ž. Šilėnas pripažino, kad sustabdyti regionų nykimą nėra paprasta. Panaikinti nelygybę galima tik sumažinus atlyginimus sostinėje (tai daryti nėra jokios prasmės) arba padidinus juos regionuose (tai be investicijų neįmanoma). Tačiau net jeigu valdžia imtųsi visų įmanomų veiksmų, vis tiek dauguma žmonių keltųsi gyventi į Vilnių ar Kauną.
Gyvensime pensione
Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis gerų prognozių šalies regionams taip pat nežada. Ekonomisto teigimu, valdžia sprendimų turėjo imtis jau seniai, o dabar sustabdyti riedantį traukinį tampa vis sunkiau.
„Dėl atotrūkio regionuose nereikėtų stebėtis, nes šalyje egzistuoja skirtinga demografinė dinamika. Didieji miestai plečiasi, juose atsiranda naujų gyventojų, o tai sukuria pozityvų ekonomikos ciklą. Tuo metu dalis regionų sukasi į priešingą pusę: žmonių mažėja, vidutinės sąnaudos didėja, griūna visa ekonomika. Prie tokių nelaimėlių priskiriamas ir Panevėžys“, – niūriomis pastabomis dalijosi ekonomistas.
R. Kuodžio teigimu, pakeisti situaciją nėra lengva, nes, be išorinės emigracijos, nevyksta vidinis judėjimas, klestintys miestai lyg magnetas traukia žmones iš nykstančių regionų.
Į didmiesčius studijuoti išvykęs jaunimas dažniausiai nebenori grįžti namo ir siekdamas geresnių gyvenimo sąlygų bei galimybių lieka Vilniuje ar Kaune.
„Vilniuje pajamų vidurkis jau dabar viršija Europos Sąjungos pajamų vidurkį, tad nereikia stebėtis, kad žmonės nori gyventi būtent sostinėje. Ateities tendencijos yra tokios, kad turėsime tik du su puse miesto, o likusi Lietuva bus gan nemažas pensionas. Pakeisti šią situaciją nėra paprasta. Nors valdžia į regionus stengiasi nukreipti kuo daugiau Europos Sąjungos paramos, tai padėties neišgelbės.
Ateityje turėsime gražiai sutvarkytus ir trinkelėmis išklotus pustuščius miestus“, – „Sekundei“ tvirtino R. Kuodis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad net pritraukti investicijų į regionus nebėra pats geriausias gelbėjimosi būdas.
Pasak jo, investuotojai nėra akli, matydami demografinę situaciją, jie renkasi brangesnius, tačiau daugiau potencialių darbuotojų turinčius miestus.
Panevėžiečiai nesiskundžia
Net ir gaudami mažesnius atlyginimus, nei kitų miestų gyventojai, „Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai miesto ateities juodomis spalvomis nepiešia. Pasak jų, turint galvą, rankas ir kojas, gerovę galima susikurti nepriklausomai nuo to, kur gyveni. Tereikia pasistengti.
Visgi miestiečiai pastebėjo, kad, norint turėti gyvą bei klestinčią Aukštaitijos sostinę, negalima jos gyventojams mokėti minimalaus atlyginimo.
Neturėdami pinigų, panevėžiečiai jausis nelaimingi, nevisaverčiai, o pramogų vietos nepritrauks klientų.
Tereikia pasistengti
Austėja leidiniui sakė:
„Vilnius mūsų sostinė, joje galima rasti ne vieną tarptautinę įmonę, tad nenuostabu, kad atlyginimai ten didesni. O norimą darbą ir čia nėra sunku rasti. Tiesa, apsidžiaugčiau gaudama didesnį atlyginimą, tačiau puikiai suprantu, kad dar neturiu pakankamai patirties.
Pastaraisiais metais Panevėžys sparčiai plėtėsi, čia atsirado naujų darbo vietų ir galimybių, tad norint užsidirbti visai nebūtina keltis gyventi į kitus miestus. Tačiau svarbu, kad regione žmonės galėtų gauti bent vidutinį atlyginimą, juk tenkindamas tik minimalius poreikius, niekas nebus laimingas".
Žavi kompaktiškumas
Kristina:
„Darbo vietą susikūriau pati, esu ūkininkė. Nors pradžia nebuvo sunki, kartais tenka susidurti su neaiškumais, dėl kurių jaučiuosi, lyg atsitrenkčiau į sieną. Tačiau Savivaldybėje man visuomet padeda ir atsako į rūpimus klausimus.
O ūkininkavimo galimybės kitame Lietuvos regione tikrai nesiskiria. Čia galima gyventi oriai ir niekur nenorėčiau išvažiuoti. Panevėžys labai kompaktiškas, jame gera būti, o išskirtinių pramogų visuomet galima nuvažiuoti į kitus miestus".
Ten, kur širdis
Rima:
„Nemanau, kad galėčiau išgyventi tik iš savo atlyginimo, tačiau man padeda vyras, tad gyvenimo sąlygomis nesiskundžiu. Ir nors didesnio atlyginimo bei geresnių gyvenimo sąlygų neatsisakyčiau, Panevėžyje gyvena mano artimi žmonės, mieste viskas arti, todėl išvažiuoti nenorėčiau. O šį miestą jau palikę draugai rinkosi ne kitus regionus, o kitas šalis, tad manau, kad gyvenimo lygis visoje Lietuvoje panašus".
Galimybės nedžiugina
Solveiga:
„Neseniai buvau atleista iš darbo, o ieškodama kito tikiuosi gauti bent 500–550 eurų neatskaičius mokesčių. Žinoma, galėčiau įvardyti ir didesnę sumą, tačiau nemanau, kad ji būtų reali. Ypač Panevėžyje.
Apskritai, manau, kad šis miestas tarsi miręs, nes žmonės neturi pakankamai pinigų ir niekur negali išeiti papramogauti. Čia tikrai mažiau galimybių, todėl neatmetu minties išvažiuoti gyventi pas draugą į Kauną".
