Fiskalinės drausmės įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kaip dabar, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, tai leistų daugiau biudžeto pinigų skirti ne valstybės skolos grąžinimui ir aptarnavimui, bet investavimui į žmonių gerovę
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas trečiadienį prabilo tiesioginės DELFI konferencijos metu.

„Mes svarstome dalykus, susijusius su mūsų fiskalinės drausmės klausimais. Nes šiandien turime tokią situaciją: valstybė pakankamai sėkmingai surenka mokesčius, bet fiskalinės drausmės reikalavimai yra tokie, kad viskas, kas surenkama virš plano, praktiškai patenka į skolos dengimą“, – sakė jis.

Politikas tvirtino, kad dabartinė žemų palūkanų aplinka yra palanki tam, kad daugiau valstybės surenkamų pinigų būtų investuojama į žmonių gerovę.

„Šiuo atveju mes diskutuojame ir tikrai Vyriausybė turi nuspręsti, spręs Seime, reikia paskaičiuoti (labai daug skaičiavimų), bet mums tikriausiai reiktų grįžti prie fiskalinės drausmės reikalavimų, atsižvelgti į Europos Sąjungos reikalavimus, bet mes norėtume laisvinti galimybes priiminėti sprendimus, kurie akivaizdžiai ir greitai gerintų žmonių gyvenimą“, – aiškino R. Karbauskis.

Jis teigė, kad valstybė šiandien turi galimybių mažinti mokesčius, didinti gyventojams skiriamą paramą, pensijas, tačiau tam reikia numatyti resursų.

„Pagal dabartinį įstatymą, kitiems metams turime 300 mln. papildomų lėšų, o kas reiškia 300 mln. šitoje situacijoje, kurioje yra valstybė? Tai yra labai mažai. Jeigu mes galėtume atlaisvinti savo apribojimus, kuriuos esame įdėję į įstatymą patys, tai tokiu atveju, galbūt ir milijardas, gal ir dar daugiau lėšų būtų“, – svarstė LVŽS lyderis.

Apie tokius planus R. Karbauskis pasisakė po to, kai jo paklausta, ar jis pastebi kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.

DELFI primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje priimtas 2007 metų pabaigoje.

Tuomet Finansų ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigta, kad jis vertinamas kaip efektyvi priemonė ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir stabiliai ūkio plėtrai išlaikyti. Juo nustatoma, kad ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas.

Įstatymas numato, kad valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tokius ar panašius įstatymus turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, kitos šalys.

Lietuvos skola šiuo metu sudaro apie 17,2 mlrd. eurų. Tai yra 39,4 proc. BVP.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Su lėtėjančiu pardavimų augimu kovojanti „Nestle“ dvigubina išlaidas restruktūrizacijai (4)

Su lėčiausiu per du dešimtmečius pardavimų augimu susiduriantis didžiausias pasaulyje maisto...

Siūloma laipsniškai iki 18 proc. mažinti standartinį PVM tarifą (41)

Siūloma laipsniškai nuo 21 proc. iki 18 proc. sumažinti standartinio PVM tarifo dydį, t. y....

„Boso valanda su S. Jovaišu”: L. Pernavas atvirai papasakojo, kaip vyko pokyčiai policijoje (7)

Šįkart laidos „ Boso valanda su S. Jovaišu ” svečiais – Policijos generalinis komisaras...

Bloga žinia išvykusiems: pajamos Jungtinėje Karalystėje mažėja (68)

Darbo užmokesčio augimas Jungtinėje Karalystėje toliau žymiai atsilieka nuo infliacijos - tuo...

V. Šapoka: neapgalvotas mokesčių mažinimas gali sukelti dar vieną krizę (17)

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad neapgalvotas mokesčių mažinimas gali sukelti dar...

Top naujienos

Šokiruojantys viduramžių gydymo metodai (45)

Viduramžių gydytojus Vakarų Europoje galima skirti į dvi labai aiškias kategorijas: kaimo...

Beprotiškai augančio Vilniaus rajono gyventojai šiurpsta nuo blogėjančio gyvenimo (297)

Vieno iš tankiausiai užstatytų Vilniaus miesto kvartalų – Perkūnkiemio – gyventojai mėgina...

Vargo Lietuva: vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines bėdas (134)

Vis labiau griūvantis Vaiko raidos centro stogas apnuogina sistemines požiūrio į vaikų psichikos...

VRK neskirs dotacijos Liberalų sąjūdžiui (16)

Partijai padarius šiurkštų finansavimo įstatymo pažeidimą, dotacija neskiriama, sako...

Maskvoje pakeliui į ketvirtfinalį R. Berankis sustabdė karjeros aukštumas šturmuojantį serbą (22)

Rusijos sostinėje Maskvoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos ( ATP ) 250 serijos turnyro...

Kodėl panika dėl belaidžio ryšio saugumo kilo tik dabar? (12)

Pastarosiomis dienomis kilo didelė panika dėl „Wi-Fi” ryšio saugumo – paaiškėjo, kad...

Kelionę aplink pasaulį pradėjęs Vilius: apie dviratininkų džiaugsmus ir vargus Europos keliuose

21 metų keliautojas Vilius Grižas jau kurį mina dviratį tolyn nuo Lietuvos. Daugiau apie vaikino...

Suskaičiavo, kas Lietuvoje dirba ilgiau: moterys ar vyrai? (12)

Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai...

Kodėl manęs nemyli antra pusė? (6)

Aš nejaučiu meilės. Manęs nevertina. Nesuprantu, kas mus jungia... Ir kodėl mes kartu? Manęs...

Netiki A. Verygos pažadais: atlyginimus jau galėtume didinti 400 eurų, tačiau ir toliau skatiname emigraciją (177)

Seimas pradeda svarstyti žymiai didėjantį kitų metų PSDF biudžetą, kuriame nemažą dalį...