Lietuvos BVP pastaraisiais mėnesiais žemyn tempė Rusijos veiksnys, lėmęs drastišką eksporto susitraukimą bei dėl geopolitinės įtampos lėtėjusį investicijų augimą. „Danske Bank“ išlaiko prognozę, kad Lietuvos BVP šiais metais augs 2,5 proc., tačiau didėja tikimybė, kad prognozė šiems metams gali būti sumažinta.
Kitais metais tikimasi spartesnio BVP augimo tempo atsigavimo. Prognozuojame, kad 2016 metais BVP augimas paspartės iki 3,2 proc., o 2017 metais numatoma 3,4 proc. ūkio plėtra.
Drastiškas eksporto susitraukimas
Lietuvos prekių eksportas į Rusiją šių metų sausio-vasario mėnesiais traukėsi iš viso 35 proc. Tokio drastiško eksporto susitraukimo į Rusiją Lietuva nebuvo patyrusi nuo 2008-2009 metų krizės, kai metinis eksporto susitraukimas siekė 47 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnere, neskaičiuojant visos Europos Sąjungos, toks žymus eksporto susitraukimas buvo pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn ir visą Lietuvos eksportą, kuris sausį-vasarį traukėsi 6,9 procento.
Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvos prekybos balansas smuko 115 mln. eurų. Kita vertus, gerus rezultatus demonstravo paslaugų eksportas, kurio daugiau kaip 60 proc. sudaro transporto paslaugos. Paslaugų prekybos balansas sausį-vasarį, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 77 mln. eurų ir bent iš dalies kompensavo praradimus prekyboje prekėmis.
Kita gera žinia buvo ta, kad nepaisant problemų eksporto rinkose, pramonė Lietuvoje pirmąjį ketvirtį augo 3,7 proc. Labiausiai augo vaistų, transporto priemonių įrangos, baldų gamyba. Didžioji dalis šių produktų buvo nukreipiami į euro zonos, Skandinavijos šalis. Kita vertus, maisto produktų eksportas smuko 2,8 proc., o tam, be abejo, įtakos turėjo Rusijos maisto embargas.
Geopolitinė įtampa stabdo investicijų plėtrą
Lėtėjanti paklausa užsienio rinkose šiek tiek atšaldė ir įmonių norą investuoti. Pastaraisiais mėnesiais įmonės skelbia jau apie šiek tiek sumažėjusį gamybinių pajėgumų panaudojimą. Kita vertus, dauguma įmonių nepraranda optimizmo dėl veiklos plėtros artimiausioje ateityje, todėl paklausa investicijoms išlieka.
Tačiau pagrindinis investicijas stabdantis veiksnys pastaruoju metu yra neapibrėžtumas tarptautinėje politikoje. Pastebima tendencija, kad įmonės maždaug nuo praėjusios vasaros vidurio, kuomet geopolitinė įtampa paaštrėjo, pradėjo mažinti investicijų planus. Dėl to investicijų augimas 2014 metais sulėtėjo nuo 13 proc. metų pradžioje iki 4 proc. metų pabaigoje.
Vartojimas pamažu atsigauna
Vedami neapibrėžtumo dėl būsimo euro įvedimo, vartotojai praėjusių metų pabaigoje suaktyvino pirkimus – mažmeninės prekybos apimtys gruodį augo 8,2 proc. Po tokio spartaus vartojimo augimo sausį sekė vartojimo štilius – mažmeninės prekybos apimtys augo vos 1 proc., tuo tarpu kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 5,1 ir 7,3 procento.
Tačiau panašu, kad ir Lietuvoje vartojimas pamažu įgauna pagreitį – vasarį augimas jau siekė 4,6 proc., o kovą 5,6 proc. Bendram kainų lygio augimui išliekant neigiamoje teritorijoje, tai yra, vyraujant defliacijai, vartotojai vis dar yra linkę plačiau atverti savo pinigines. Pagrindinis veiksnys, palaikantis spartų vartojimo augimą šiandien, yra lūkesčiai, kad kainos artimiausioje ateityje kils.
Todėl nekyla abejonių, kad privatus vartojimas šiais metais bus pagrindinis Lietuvos ūkį į priekį stumiantis veiksnys. Tuo tarpu pagrindiniu nežinomuoju išlieka geopolitika. Jei nebus reikšmingos geopolitinės situacijos pablogėjimo, antroje metų pusėje tikėtinas tiek eksporto srautų, tiek ir įmonių apetito investuoti atsistatymas.