Jie Lietuvos valdžiai siūlo atsikratyti „studentiško sindromo“ ir mokesčių sistemą reformuoti bei tobulinti remiantis moksliniais tyrimais, o ne emocijomis ar politinio ciklo nuotaikomis.
Iki šiol atkakliai priešinęsis bet kokiems mėginimams mažinti PVM premjeras Algirdas Butkevičius dabar mano, kad šis mokestis vis dėlto galėtų būti sumažintas, tačiau kiek, Vyriausybės vadovas dar negali pasakyti.
PVM tarifas šiuo metu yra 21 procentas, ir galioja nuo 2009-ųjų rudens. Jis buvo nustatytas per finansų krizę, siekiant užtikrinti papildomas biudžeto pajamas, kurios buvo būtinos fiskaliniam deficitui mažinti ir valstybės finansų stabilumui, kol baigsis sunkmetis.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nepopuliaru išsakyti ir sunku išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio mėsai ar visoms prekėms. Vis dėlto apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyvias sąnaudas.
„Tos sąnaudos yra vertė, kurią prarandame dėl ribotų išteklių atsisakydami kitos geriausios alternatyvos, – „Sekundei“ aiškino N. Mačiulis. – Kitaip sakant, PVM mažinimo alternatyvios sąnaudos yra gyventojų pajamų mokesčio – GPM – mažinimas arba mokytojų, sveikatos apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas. Tos alternatyvos įdomios ir patrauklios, bet akivaizdu, kad visoms joms lėšų valstybė neturi, todėl turi rinktis.“
Paveikė pirkimas Lenkijoje
Vieni politikai siūlo lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą nustatyti šviežiai atšaldytai mėsai ir tvenkiniuose išaugintai šviežiai žuviai, kiti – duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams ir cukrui.
Anot N. Mačiulio, siūlymas taikyti lengvatinį PVM mėsai ir žuviai pasigirdo, kai lietuviai gerokai dažniau ėmė pirkti Lenkijos prekybos tinkluose, nes šalyje kaimynėje lengvatinis šio mokesčio tarifas taikomas daugeliui maisto produktų.
„Toks siūlymas nėra aiškus, – teigia ekonomistas. – Visų pirma, neaišku, kaip sudarytas šis maisto prekių sąrašas. Vegetarai ir veganai dėl tokios lengvatos naudos neturėtų ir galbūt reikalautų į lengvatinių produktų sąrašą įtraukti soja ir, pavyzdžiui, riešutus. Net jei ignoruojame pastarųjų interesus, galime suabejoti ir nauda, kurią gautų patys neturtingiausi šalies gyventojai. Jie šviežią žuvį retai įpirktų net tada, jeigu PVM jai būtų netaikomas.“
Mažiausias pajamas gaunančiųjų vartojimo krepšelyje, eksperto teigimu, daugiausia yra duonos, pieno produktų, grūdų, daržovių, galbūt kai kurių vaisių. „Turbūt akivaizdu, kad bet koks maisto produktų sąrašas visada bus subjektyvus ir pažeis kieno nors teisėtus lūkesčius“, – apibendrino N. Mačiulis.
Prarastų pusę milijardo
Pasak N. Mačiulio, jei lengvatinis 5 procentų tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, valstybės biudžetas per metus prarastų apie pusę milijardo eurų. Dėl to biudžeto deficitas išaugų maždaug dvigubai.
„Galbūt biudžeto praradimą šiek tiek sušvelnintų prislopęs lietuvių įprotis pirkti Lenkijoje ir padidėjusios mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, bet atsivėrusi skylė būtų per didelė, kad ją būtų galima ignoruoti, – sakė dienraščiui ekonomistas. – Juolab kad lengvatinis PVM tarifas maisto produktams situacijos iš esmės nepakeistų – nemažai produktų Lenkijoje yra pigesni dėl pigaus zloto, ekonomikos masto ir kitų priežasčių.“
Lengvatinis PVM tarifas situacijos, Nerijaus Mačiulio vertinimu, iš esmės nepakeistų, nes nemažai produktų Lenkijoje yra pigesni dėl pigaus zloto, ekonomikos masto ir kitų priežasčių.
Anot N. Mačiulio, apie pusė milijardo eurų valstybės biudžetas netektų tada, jei būtų sugrįžtama prie bazinio 18 procentų tarifo.
„Bet ar yra prasmės priminti, kad PVM tarifas 2009 metais nuo 18 procentų iki 21 procento buvo padidintas laikinai, siekiant įveikti finansinės krizės padarinius? Ar sugrąžinant iki krizės galiojusį PVM reikėtų sugrąžinti ir iki jos galiojusį GPM? Prisiminus, kad iki 2009-ųjų sausio 1-osios GPM siekė 24 procentus, ši alternatyva ir argumentacijos keliai nebeatrodys tokie patrauklūs“, – neabejoja ekspertas.
Be atsakymų pritarimas būtų rizikingas
Siūlantiesiems mažinti pridėtinės vertės mokestį prezidentūra pataria pagalvoti apie šalies finansų stabilumą ir pabrėžia: šio mokesčio sumažinimas savaime nereiškia garantijos, kad vartotojams reikės mažiau mokėti.
Anot prezidentės vyriausiosios patarėjos Linos Antanavičienės, reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu mažinamos įplaukos į biudžetą, negalima galvoti apie išlaidų didinimą.
Apskaičiuota, kad sumažinus PVM vienu procentu netenkama 130 mln. eurų įplaukų į biudžetą, todėl kalbant apie bet kokių mokesčių keitimą būtina galvoti ir apie biudžetą – mūsų visų šalies finansų stabilumą.
„Kad ir koks buhalteriškas ir nuobodus klausimas kaip būtų kompensuojamas biudžeto praradimas, į jį atsakyti reikia, nes didesnio biudžeto deficito neleidžia nacionaliniai įstatymai bei įsipareigojimai ES, o ir didesnė valstybės skola turbūt nėra patraukli alternatyva, – sako N. Mačiulis. – Ar dėl to būtų įvedami vadinamieji progresiniai mokesčiai, kurie gerokai padidintų daugiau nei 1000 eurų uždirbančiųjų mokesčių naštą?
Ar atsirastų visuotinis nekilnojamojo turto mokestis? Ar valstybė nebeteiktų nemokamo aukštojo mokslo arba kai kurių medicininių paslaugų? Neatrodo patrauklu. O gal įvyktų esminė viešojo sektoriaus reforma, panaikinanti perteklines valstybės institucijas ir funkcijas, padidinanti efektyvumą ir sumažinanti jų finansavimo poreikį? Neatsakius į šiuos klausimus, entuziastingas pritarimas mažinti PVM yra šiek tiek rizikingas.“
Politinio ciklo nuotaikos
Ekonomisto nuomone, jei galiausiai sutariame, kad valstybė turi finansinių išteklių mažinti kai kuriuos mokesčius, kodėl užmirštame įvairių tarptautinių institucijų rekomendacijas ir visuotinį Lietuvos politikų ir ekonomistų konsensusą – poreikį mažinti darbuotojų, ypač gaunančių mažiausias pajamas, apmokestinimą? Ar tai nebėra svarbiau?
„Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ne tik mažintų darbuotojų mokestinę naštą, didintų jų perkamąją galią ir skatintų mažmeninę prekybą, bet ir galbūt nebeliktų paskatų atlyginimus mokėti ir gauti neoficialiai. Didesnės realios pajamos padidintų ir kelionių į Lenkijos prekybos tinklus alternatyvias sąnaudas“, – teigė N. Mačiulis.
Ekspertas primena, kad daugybė empirinių tyrimų ir teorinių modelių, tarp kurių autorių yra ir Nobelio premijos laureatai, rodo, kad efektyviau apmokestinti vartojimą ir turtą, o ne gyventojų ir įmonių pajamas. Ypač valstybėse, kuriose didelė šešėlinė ekonomika ir paplitęs mokesčių vengimas.
„Turbūt daugelis pritars, kad geriau mokesčių sistemą reformuoti ir tobulinti remiantis moksliniais tyrimais, o ne emocijomis ar politinio ciklo nuotaikomis“, – sakė N. Mačiulis.
Lipame ant to paties grėblio
DNB banko ekonominių tyrimų departamento vadovė Jekaterina Rojaka:
Mane vis labiau apima jausmas, kad Lietuvos valdžiai yra būdingas studento sindromas prieš sesiją: tvarkomos lentynos, nuvalomos dulkės nuo senų knygų – kad tik nereikėtų mokytis. Taip ir Seime: svarstomi bet kokie pasiūlymai, kad tik nereikėtų galvoti apie esminius dalykus. Užuot išlaikę paprastesnę ir skaidresnę mokesčių sistemą, vėl lipame ant to paties grėblio – pasipylė siūlymai dėl naujų PVM lengvatų.
Tikimasi, kad lengvatinis PVM būtiniausioms prekėms (duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui) gerokai pagerins Lietuvos gyventojų kokybę, atbaidys nuo važiavimo pirkti į Lenkiją ir net vilios brolius latvius atvykti pas mus įsigyti prekių. Deja, realybė negailestinga.
Pirma, lengvatinis PVM vartojimui turės tik labai ribotą poveikį – nuo to nepradėsime daugiau valgyti makaronų ar gerti pieno. Niekas negarantuoja, kad visa nauda vėliau įkristų į gyventojų kišenę, juk, augant darbo sąnaudoms, verslininkai turės svarų argumentą nemažinti kainų ar jas net kelti. Be to, praėjusiais metais maisto produktų kainos mažėjo, o gyvenimo kokybę blogino kiti veiksniai – brangusios paslaugos.
Lenkijos ekonomikos ir zloto kurso tai niekaip nepalies, vadinasi, Suvalkų mašinų stovėjimo aikštelėse ir toliau bus pilna automobilių lietuviškais numeriais.
Antra: alternatyvus pasiūlymas – grąžinti per krizę laikinai padidintą 18 procentų PVM tarifą. Tesėti pažadą yra svarbu. Be to, gyventojai turės pasirinkimą – pirkti daugiau mėsos ar išleisti kitoms, nebūtinoms, prekėms. Tačiau dar svarbiau, mano manymu, yra užtikrinti, kad didžiausią naudą gautų tie, kuriems ji iš tikrųjų reikalinga.
Mažesnes pajamas gaunantieji labiausiai laimėtų, jei būtų padidintas NPD. Užuot gaišus laiką populistiniams pasiūlymams prieš rinkimus, linkiu valdžiai galvoti apie tai, kas iš tikrųjų svarbu – socialinį modelį, NPD didinimą ir struktūrinę reformą.
