Rusijai – sunkus metas
Anot ekonomisto, Rusijai ateina labai sunkus metas.
„Poveikis (Vakarų sankcijų) iš tiesų yra labai ženklus. Didesnis, nei tikėtasi, nes sankcijos pagrinde remia pinigų judėjimo apribojimus į Rusiją ir iš Rusijos, o nejudant pinigams, nebejuda ir prekės. Rusija tikrai labai sunkiai randa pirkėjų savo prekėms, įskaitant net jos eksporto flagmaną – naftos produktus.
Kol kas tik trečdalį naftos Rusijai pavyksta parduoti, nes pagrindiniai pirkėjai tiek ES šalys, tiek kitos šalys, tiesiog nenorėdmos pakliūti į tą kryžminę ugnį, ir taip pat saugodamos savo reputaciją, nenori pirkti rusiškos naftos. Netgi Kinijos valstybiniai bankai keli laikinai nebeprekiauja su Rusija. Rusijos ekonomikai yra labai sunkus metas“, – sako Ž. Mauricas.
Tiesa, kaip laidoje pastebi pašnekovas, Baltijos šalys turi gerokai mažesnę priklausomybę nuo Rusijos, nei kitos Europos Sąjungos šalys.
„Baltijos šalys jau dabar turi gerokai mažesnę priklausomybę, nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių. Turime, visa laimė, SGD, kuriuo galime atsivežti gamtines dujas kone iš viso pasaulio, tai būtų Norvegija, Jungtinės Valstijos, ar kitos šalys, dabar dar Lenkija paskelbė, kad vykdys dujotiekio projektą, kuriuo iš Norvegijos dujos bus importuojamos į Lenkiją, o mes kaip tik pabaigėme jungtį su Lenkija dujų. Tai reiškia, kad mes praktiškai galime visiškai nesudaryti jokių sutarčių su Rusija ir tiesiog visiškai nepriklausyti nuo jokio importo“, – sako ekonomistas.
Griežčiausia „atominė“ sankcija
Primename, kad šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė taip pat įvardijo pačią griežčiausią, kaip pati minėjo, „atominę“ sankciją – centrinio banko valdomų aktyvų užšaldymas. Ekonomistas Ž. Mauricas papasakojo, ką tai reikštų.
„Centrinio bankų turto įšaldymas neleidžia Rusijai naudoti tų rezervų šešių šimtų milijardų dolerių, kuriuos kaupia ilgus metus karo Ukrainoje finansavimui, taip pat rublio kurso stiprinimui, nes didžioji dalis jų yra būtent laikomi euro zonos šalyse, matyt, nesitikint, kad euro zona taps tokia vieninga ir priims tokį drastišką ir beprecedentį sprendimą. Dėl to tai suriša jos rankas – tiek ekonomine prasme laikas nėra jos sąjungininkas, nes Rusijos rublio kursas kiekvieną dieną nuvertėja po penkis ar šešis procentus, ir taip pat kariniame fronte.
Vis tiek karas reikalauja daug resursų ir jeigu tų resursų daug nėra, tai tiesiog tas karinis konfliktas negalės tęstis labai ilgą laiką. Sakyčiau, kad lemiamas momentas bus keletas artimiausių savaičių, pamatysime, kaip Rusijos ekonomika sureaguos į šią situaciją, tikėkimės, kad ir kariniame fronte Ukrainai seksis atremti Rusijos puolimą ir tada Rusija turės imtis veiksmų, kad sustabdytų beprotystę, kuri tęsiasi ir būtų toks lūkestis, kad Rusija atsitraukų“, – laidoje svarsto Ž. Mauricas.
Pokyčiai oligarchų sąraše
Ž. Mauricas pabrėžia, kad pats karas kainuoja milžiniškas lėšas.
„Kadangi Rusija tapo kaip karšta bulvė, su kuria niekas nenori turėti bendrų reikalų, tai užsienio valiuta įplaukos į Rusiją yra ženkliai sumažėjusios, rublio kursas silpsta ir tokių galimybių stabilizuoti ekonomiką Rusiją turi vis mažiau.
Žinoma, karas Ukrainoje kainuoja milžiniškas lėšas. Sakyčiau, kad net ne mėnesių, o savaičių klausimas, kada situacija gali būti pakankamai karšta Rusijoje. Pagrindinis scenarijus yra hiperinfliacijos, kai šalys nebeturi valiutos rezervų, jos spausdina savo valiutą, ir prasidės, o gal jau prasidėjo, rublių spausdinimas ir tada rublio kursas pradės kilti į kosmosą“, – laidoje svarsto Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie oligarchus, ekonomistas pabrėžia, kad sulauksime didelių pokyčių turtingiausių žmonių sąraše.
„Matyt, kad pamatysime labai didelius pokyčius šių metų turtingiausių žmonių sąraše. Praktiškai Rusijos oligarchų turėtų ten beveik nebelikti“, – sako ekonomistas.