aA
Terminas „žmogiškieji ištekliai“ gali signalizuoti, kad organizacija į savo darbuotojus žiūri kaip į greitai pakeičiamą darbo jėgą, tačiau tai daugeliu atvejų priklauso nuo vadovo, kuris turi parodyti, kad darbuotojas jam rūpi ne vien dėl darbo rezultatų, sako psichologai.
© Flickr.com nuotr.

Anot Eltos kalbinto psichologo Viktoro Keturakio, „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka gali suformuoti nuostatą, kad su šiais „ištekliais“ dirbama kaip su daiktais.

„Tai gali suformuoti nuostatą tų, kurie tvarkosi su ištekliais, ir tada atitinkamai žmonės per įvairias priemones pajaučia, kad jiems tai nebūtinai priimtina. Jie gali norėti būti daugiau nei ištekliai bei rūpėti organizacijai kaip žmonės“, - sakė V. Keturakis.

Paklaustas, kaip organizacija turėtų elgtis, kad „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka neįgytų neigiamos reikšmės, V. Keturakis sakė, kad vadovams turėtų rūpėti, kaip žmonės jaučiasi ne tik dėl to, kad jie gerai dirbo, bet ir dėl to, kad jie žmonės, su kuriais bendradarbiaujama.

„(Vadovai, - ELTA) turėtų atlikti ne tik procedūras, bet ir savo nusistatymą keisti, rūpintis tais žmonėmis, kalbėtis su jais ne tik dėl to, kad yra tokia tvarka, bet dėl to, kad jam įdomu, kokie žmonės pas jį dirba“, - svarstė psichologas.

Vis dėlto psichologas sakė nedrįstantis duoti vertinimo, kad darbo rinkoje įsitvirtinusi sąvoka atnešė vien neigiamus pokyčius.

„Su „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka buvo praplėsta valdymo praktika ir tai yra, manau, teigiamas dalykas, o tai, kad jis turi neigiamą pusę, nenuvertina teigiamų dalykų“, - sakė V. Keturakis.

Jo teigimu, tokia sąvoka yra gera, kai bandoma suvaldyti rizikas, nes verslui labai svarbu tai padaryti, tačiau yra neigiama, kai norima atskleisti darbuotojų potencialą, kūrybiškumą.

„Šiais laikais svarbu ne tik rizikos, bet ir inovacijos, tai verslas pradeda konkuruoti ne tik mažindamas riziką, bet ir inovuodamas, kurdamas naujus sprendimus, variantus. Tada žmogiškųjų išteklių sąvoka valdo rizikas ir įrėmina tam tikra prasme žmogų, apriboja verslo kūrybiškumą“, - kalbėjo psichologas.

Paklaustas, ar žino konkrečių didelių organizacijų pavyzdžių, kur žmogiškųjų išteklių sąvoka būtų išnaudojama tinkamai, V. Keturakis sakė tikrai žinantis tokių pavyzdžių.

„Žinau, kad yra vertybių ambasadoriai, žmonės kalbasi, kas jiems rūpi, jie turi įvairius projektus, kuriuose dalyvaujama ne tik tam, kad pagerėtų darbo rezultatas, bet ir tam, kad žmonės jaustųsi, jog bendradarbiauja su žmonėmis, o ne tik kuria produktą“, - sakė jis.

Tuo metu psichologė Ugnė Juodytė sakė, kad toks terminas gali parodyti organizacijos požiūrį, kas organizacijai yra žmogus, kaip jie į jį žiūri - ar kaip į resursą, ar kaip į žmogų plačiąja prasme.

„Nenoriu pasakyti, kad viena ar kita yra blogai, darbdavys samdo žmogų kaip tam tikrą išteklių, bet reikia žiūrėti, kaip su tuo ištekliumi yra elgiamasi - ar kaip su žmogumi, asmenybe, kuri gali kurti ir kuria vertę organizacijai, ar kaip tik yra išnaudojimo santykiai“, - Eltai kalbėjo U. Juodytė.

Vis dėlto psichologė patarė, kad nereikėtų tiesmukai nuspręsti, kad pareigų pavadinimas gali nulemti situaciją.

„Nedėčiau antspaudo taip drąsiai, nes yra tekę susidurti ir su vienokiomis, ir su kitokiomis organizacijomis“, - sakė U. Juodytė.

Paklausta, ar didelėse organizacijose įmanoma į darbuotojus žiūrėti ne kaip į resursus, o kaip į asmenybes, U. Juodytė sakė, kad tokių atvejų tikrai yra.

„Tikrai žinau tokių pavyzdžių, kur labai klausomasi darbuotojo ir norima suprasti, ko jam reikia, kuriamos įvairios erdvės, kad žmonės galėtų atsiskleisti, kad nesijaustų kaip fabrike“, - teigė U. Juodytė.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė migracijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvą dėl emigracijos proceso daugiausiai paliko darbingo amžiaus žmonių, o tai lėmė ne vien ekonominės gerovės paieška, bet kompleksinės priežastys, dažniausiai susijusios su oriu gyvenimu ir darbo santykiais.

Remiantis 2017 metais vykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra pozityvus, ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti.

Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) ekspertas Jonathanas Chaloffas yra atkreipęs dėmesį, kad atmosfera Lietuvos darbovietėse neskatina emigrantų ir grįžti. Pasak jo, daugelyje šalių paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės, o Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai. Jo teigimu, tą rodo ir EBPO atlikti tyrimai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. gyventojų. 2016 metais šis skaičius siekė 50,3 tūkstančio.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (2)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (449)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (156)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

„Danske Bank“ skandalas: JAV tyrėjai siekia apklausti „Deutsche Bank“, „Bank of America“ ir „JPMorgan“ (3)

JAV finansinių nusikaltimų tyrėjai „ Deutsche Bank “, „ Bank of America “ ir „ JPMorgan...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (250)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (104)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (55)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Kaune vaikus sužalojusį agresyvų girtą „Volvo“ vairuotoją teko surakinti ir paklupdyti į ligoninę išvežti trys vaikai (17)

Šeštadienį Kauno pakraštyje, Vaišvydavoje, kaktomuša susidūrė visureigis „Volvo XC90“ ir...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (20)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Atvirai papasakojo, kodėl niekas Holivude nebenori dirbti su Uma Thurman: kai kurios priežastys verčia sunerimti (1)

Kažkada Uma Thurman buvo tikra Holivudo žvaigždė . 1994 metais nusifilmavusi juostoje...

Rado būdą, kaip pakeisti žmogų: virtuali kopija nemokamai dirbs 24 valandas per parą (3)

Kinijos Xinhua naujienų agentūra pristatė dirbtinio intelekto (DI) naujienų pranešėją.

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (42)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (59)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...