Protu sunkiai paaiškinamas lietuvių elgesys su pinigais

Reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kur jie saugo pinigus. Ekonomistės paaiškina, kad tokie pasirinkimai rodo finansinių žinių stygių ir nepasitikėjimą, nors laikančių pinigus kojinėse ir po čiužiniu likę nedaug.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų neturi santaupų, kai kitas trečdalis, jei ir taupo, tai saugodamas pinigus bankuose.

Likęs trečdalis pinigus naudoja įvairiau: investuoja į įvairius daiktus, perka nekilnojamąjį turtą, turimas lėšas leidžia savo ir vaikų išsilavinimui. Retai gyventojai pinigus panaudoja pirkdami vertybinius popierius ar leisdami kitiems dalykams.

Tai rodo reprezentatyvi apklausa, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu. Dalyvaujantys apklausoje galėjo pasirinkti kelis atsakymus, tad bendra atsakymų suma yra didesnė nei 100 proc.

„Į nekilnojamąjį turtą, savo ar vaikų švietimą bei vertybinius popierius dažniau investuoja didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Moterys bei mažesnių pajamų atstovai dažniau teigė perkantys įvairius daiktus“, - pastebėjo tyrėjai.

Netaupyti – lietuviams būdinga

Tai, kad beveik 35 proc. apklaustųjų nurodė neturintys santaupų, turėtų neraminti, mano asmeninių finansų specialistės.

„Tai – tradicinė situacija Lietuvoje, trečdalis gyventojų – nieko neturi, o likusiųjų turimas finansinis turtas yra sukoncentruotas indėliuose ir sąskaitose. Dabar terminuoti indėliai dar nyksta, o einamosios sąskaitos auga, nes palūkanos yra beveik nulinės ir žmonės nesivargina dėti indėlių. Tai yra menko gebėjimo valdyti savo finansus atspindys, nes žmonės yra nukentėję nuo įvairių krizių ir netekę santaupų“, - mano „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Pasak jos, palyginti Baltijos šalis, Estijoje į įvairius fondus, vertybinius popierius investuojančių žmonių yra daugiau, kai Lietuvoje gyventojai yra konservatyvesni.

„Nors yra sakoma, kad geriau yra dabar atidėti 50 eurų per mėnesį ir kaupti 20 metų savo vaikams, vis tiek žmonės tokiomis taupymo formomis nepasitiki ir jiems jas yra sunku suprasti. Tokiu atveju pasirinkti nekilnojamąjį turtą Lietuvos žmogui yra kur kas paprasčiau, tai yra vienintelė investavimo priemonė, kurią jie iš esmės gali suvokti, nes turtą turi, mato ir gali pačiupinėti“, - dėstė pašnekovė.

Ji primena, kad nebūtinai gyventojai, kurie neturi santaupų, yra tie, kurie gyvena nuo algos iki algos, nors per mažas darbo užmokestis visuomet yra pasiteisinimas, kodėl netaupoma.

„Taupyti yra įpročio reikalas, - sako O. Bložienė. - Veikiausiai Lietuvoje dar nėra ilgo gyvenimo ir nuolatinio finansų tvarkymo suvokimo: tėvai dabar turėtų mokyti vaikus, kaip taupyti, bet jų patirtis yra tokia, kad pinigai yra keistas ir sunkiai suvokiamas dalykas, o juos padėjus į banką, pinigų gali ir netekti. Pas mus nebuvo raginama kaupti ir anksčiau, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, kur visiems buvo kalama į galvą bent nedidelę sumą atidėti ir net kabinti plakatai, raginantys vartoti mažiau alkoholio, daugiau taupyti.“

SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė skaičiuoja, kad jeigu dabar Lietuvoje yra apie 10 mln. eurų indėlių ir apie 3 mln. gyventojų, vidutinės vieno gyventojo santaupos turėtų siekti apie 3 tūkst. eurų.

„Bet, jeigu trečdalis nieko neturi, likę du trečdaliai turi daugiau nei po 3 tūkst. eurų“, - skaičiavo ekonomistė.

Paklausta, kokios to priežastys, ji aiškina, kad yra gyvenančių „nuo algos iki algos“, bet tai – ne visi santaupų neturintys žmonės. Kiti, veikiausiai, gyvena šia diena ir nemato reikalo turėti finansinį rezervą.

Kalbėdama apie investicijas į daiktus, taip saugant pinigus nuo nuvertėjimo, J. Varanauskienė tokį pasirinkimą vertino skeptiškai, nes daiktai, anot jos, dažnai nuvertėja sparčiau nei pinigai, priešingai, nei, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas ar investicijos į išsilavinimą.

„Apie vaikus galima daug ir gražiai kalbėti, nes investavus į jų išsilavinimą, pinigai, jei atsipirks, greičiausiai atsipirks jau vaikams. O nekilnojamas turtas (NT) paprastai yra vadinamas investicija, kuri ilgainiui turėtų atkartoti infliacijos tempus: ji turėtų augti kartu su pajamomis, o pajamos turėtų augti šiek tiek sparčiau negu infliacija. Bėda Lietuvos rinkoje yra ta, kad nėra kito būdo investuoti į NT, kaip jį pirkti. Tada jau atsiranda bėdų, nes ne kiekvienas turto objektas atskirai paėmus yra tas, kuris laikui bėgant augins savo vertę“, - kalbėjo ekonomistė.

Pasak jos, Lietuvos gyventojų patirtis investuojant į vertybinių popierių rinką yra maža, o tai, kas yra nepažįstama, yra nepatrauklu.

Visgi, J. Varanauskienė primena, kad kiekvienas gyventojas turėtų sukaupti finansinį rezervą, kuris būtų panaudojamas nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, netekus darbo. Žmogui rekomenduojama sukaupti 3-6 mėnesių atlyginimą. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 554 eurai, tad vidutinės turimos santaupos turėtų siekti apie 3 324 eurus.

Kaip pinigus geriau panaudoti

Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius paaiškina, kad gyventojų konservatyvumas ir noras pinigus laikyti bankuose yra žmonių neigiamos patirties ir baimių atspindys, tačiau erdvės pokyčiams yra.

„Manau, kad dabartinė situacija yra rizikos baimių rezultatas. Kad ir kaip būtų, žmogus, turėdamas banke iki 100 tūkst. eurų yra tikras, kad savo pinigus atgaus, jei tai indėliai ir pinigai sąskaitose. Palūkanos šiuo metu yra arba nulis arba simbolinės, tad uždarbio nesitikima, bet pinigai, matyt, yra laikomi „juodai dienai“ ar planuojami panaudoti greitu metu“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, kur pinigus būtų galima efektyviau įdarbinti, priklauso nuo žmogaus tikslų ir amžiaus - pagal tai yra apskaičiuojamas žmogaus rizikos tolerancijos lygis.

„Žmones galima pagirti, nes dalį pinigų verta turėti sąskaitose, bet verta ir paraginti kitą dalį investuoti rizikingiau. Lietuvoje dažnas pavyzdys yra pirkti ir išnuomoti nekilnojamąjį turtą, bet galima įsigyti ir akcijų fondų, kurie mažai svyruoja ir jų valdymo mokesčiai yra palyginti nedideli. Į rizikingesnes priemones galima investuoti ketvirtadalį savo lėšų, kurios ilguoju laiku turėtų atnešti grąžos“, - siūlė T. Pilipavičius.

Visgi, turintiems daugiau santaupų ir planuojantiems didesnius pirkinius, pavyzdžiui, butus, T. Pilipavičius rekomenduoja pinigus kaip tik laikyti bankuose, nes jų vertė nesvyruos.

„Planuojant didesnius pirkinius kartais yra protingiau palaukti arba priešingai, paskubėti pirkti, bet tuo metu kol lauki, nelaikysi pinigų akcijose, nes jų vertė svyruos labiau nei banke. Tie, kas laiko, turėtų finansus išmanyti ir būti pasiruošę priimti ir nuostolius“, - komentavo jis.

Paklaustas apie investicijas į obligacijas, pašnekovas kalbėjo, kad paprastai tai yra geresnis būdas investuoti, nei pinigus laikyti indėliuose, visgi dabar jų pajamingumas yra mažas, o rinkoms susvyravus, gali tekti prisiimti nuostolius.

„O su indėliu turėti nuostolių jau nelabai įmanoma“, - apibendrino jis.