Viešbučių verslo atstovai tvirtina Rusijos turistų skaičiaus sumažėjimo nejaučiantys, tačiau klausimų dėl jų saugumo Lietuvoje daliai netgi lojalių klientų kyla. Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad per vasarį Rusijos keleivių srautas sumenko daugiau nei trečdaliu.
Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas ir sveikatingumo centro „SPA Vilnius SANA“ savininkas Valdas Trinkūnas pripažįsta, kad Rusijoje vykdoma propaganda sėja nerimą kai kuriems rusams, vykstantiems į Lietuvą.
„Mes neturime ženklų, kad kažkas būtų blogai, nė vienas nėra atsisakęs. Kaip bebūtų keista, bet per paskutines pora savaičių sulaukėme lojalių klientų skambučių, kurie klausė, ar jiems čia bus saugu, ar nėra kažkokių problemų. Rusijos masinės informacijos priemonių skleidžiama propaganda apie Lietuvą ir apie tai, kad esame kažkaip nusiteikę, veikia pirmiausiai neigiamai. Anksčiau tokių paklausimų nebūdavo“, - DELFI sakė jis.
Lojaliais klientais vadinami tie, kurie į Druskininkus ilsėtis atvyksta ne mažiau nei du kartus per metus.
„Pats keletą dienų buvau Ispanijoje, keletą kartų žvilgtelėjau į rusų transliuojamą kanalą. Jeigu jų pasiklausius savaitę ar dvi, tai galima pradėti nebesusiprasti, kas ir kaip yra. Jie forsuotai skleidžia informaciją ir lietuviai ten yra ne pačiame geriausiame vaidmenyje“, - sakė V. Trinkūnas.
Jo valdoma sanatorija nuolatiniams klientams ketina parašyti laišką, kuriame paaiškins, kad situacija Lietuvoje nepasikeitusi ir jos žmonės nėra nusiteikę prieš rusų tautą.
Svečiai iš Rusijos „SPA Vilnius“ praėjusiais metais sudarė 38 proc. visų klientų.
„Vyksta diskusija, kad verslininkai be savo lito daugiau nieko nemato. Manau, kad politikai perlenkia lazdą ir jie patys nemato daugiau nei politiniai interesai ir ambicijos. Man atrodo, kad nė vienas verslininkas nediskutuoja dėl nepriklausomybės ar suokalbių šioje vietoje. Bet galbūt žmonėms, kurie niekada nėra kūrę pridedamosios vertės ir visą laiką politikoje sėdėjo, atrodo, kad pinigai iš dangaus krenta. Jeigu Rusija yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris, o turizmas irgi yra eksportas, tai reikėtų su juo šiek tiek skaitytis ir negalime vien tik spjaudytis kur nereikia. Žinoma, dėl principinių dalykų tylėti negalima“, - tvirtino asociacijos vadovas.
Pasak pašnekovo, pastebima dar viena tendencija – krentant rubliui rusai už paslaugas visą sumą nori sumokėti iš anksto.
„Jeigu anksčiau mes prašydavome 30 proc. ar 50 proc. sumos rezervuojant, tai dabar jie paprašo apmokėti 100 proc., nes rublis kiekvieną dieną sėda žemyn lyginant su euru ir kitomis valiutomis“, - teigė V. Trinkūnas.
Nuo metų pradžios Rusijos rublis euro atžvilgiu smuko apie 10 proc., valiutos nuopuolis ypač buvo suaktyvėjęs Rusijai įvedus armiją į Krymo pusiasalį, vėliau kursas kiek atsistatė. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu už 100 rublių galima gauti 6,77 Lt, o prieš metus – 8,6 Lt.
Pirmiausiai gali atbaidyti naujus turistus
Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad turistai iš Rusijos yra labai svarbūs.
„Kaip ir pas mus per krizę: pirmiausiai žmonės pradėjo taupyti kelionėms, geresnio maisto restoranuose. Taigi ir čia jaučiamas nerimas, tačiau tikimės, kad situacija nusistovės. Jeigu konfrontacija įsigalėtų, turizmui būtų labai blogai, nes esame priklausomi nuo rusų turistų“, - teigė E. Šiškauskienė.
Ji taip pat pripažino, kad iš tiesų Rusijos televizijos pateikiama neigiama informacija apie Lietuvą gali daryti įtaką turistų nuomonei.
„Tai gali atgrasyti naujuosius turistus, kurie ketino, bet dar nėra buvę Lietuvoje. O tie, kurie jau yra buvę, žino, kokia yra situacija ir kas jų laukia“, - komentavo asociacijos vadovė.
Užsieniečiai kukliau perka Lietuvoje
Lietuvoje PVM grąžinimo paslaugas užsienio turistams teikiančios bendrovės „Global Blue Lietuva“ duomenimis, šių metų vasarį, palyginti su pernai tuo pat metu, Lietuvoje sumažėjo Rusijos ir Kazachstano piliečių pirkinių sumos.
Visgi šių metų vasarį palyginti su pernai tuo pat metu Rusijos piliečiams išrašytų sąskaitų kiekis padidėjo. Bendrovės „Global Blue Lietuva“ vadovas Denis Grinevičius paaiškina, jog tai reiškia, kad rusai Lietuvoje ieškojo pigesnių prekių ir jų pirko daugiau, bet už mažesnę kainą.
Ukrainos piliečių Lietuvoje išleidžiama suma ūgtelėjo dvigubai, tačiau D. Grinevičius pabrėžia, kad svečių iš šios šalies Lietuvoje sulaukiama nedaug, o pagrindiniais pirkėjais iš užsienio išlieka rusai ir baltarusiai.
Turistų išlaidų pokyčiai
| Turistų atvykimo šalis | Pardavimai 2014/2013 m. vasaris proc. | Kreipimaisi mokesčiams atgauti 2014/2013 m. vasaris proc. |
| Baltarusija | 8,74 | 10,55 |
| Rusija | -5,57 | 5,23 |
| Ukraina | 92,84 | 136,42 |
| Norvegija | 28,82 | 86,08 |
| Kinija | 254,75 | -3,77 |
| Izraelis | 184,11 | 191,49 |
| Azerbaidžanas | 562,32 | 575 |
| Kazachstanas | -46,14 | -50 |
Kalbėjo apie tragišką situaciją
„Jiems sudėtingiau gauti vizas, daug komplikacijų konsulatuose, ir žmonės, tie klientai, kurie turėjo atvažiuoti, neatvažiuoja. Grupės neatvažiuoja, neatvažiuoja pavieniai žmonės. Paprasčiausiai galbūt bijo važiuoti pas mus, kadangi... nežinau. Daug visokiausių galima prigalvoti dalykų. Bet yra kaip yra. Skaičiai yra žiaurūs. Ir žmonėms negaliu algos mokėti“, - sakė jis.
Pasak Š. Marčiulionio, tokia situacija tęsiasi nuo sausio.
Smukimą nurašo ekonomikai
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, keleivių srautai maršrutuose Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius ir Vilnius-Maskva-Vilnius šiuo metu yra kritę apie 35 proc.
2013 metų vasarį maršrutu Vilnius-Maskva-Vilnius vyko beveik 7 tūkst. keleivių, šiemet vasarį - 4400. 2013 metų vasarį maršrutu Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius pervežta 3660 keleivių, o šiemet vasarį - 2400.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas laikosi nuomonės, kad tokį keleivių nuosmukį lemia stojanti Rusijos ekonomika.
„Keleivių srautai šiuose maršrutuose krenta daugiausia dėl ekonominės situacijos Rusijoje, nuvertėjusio rublio. Akivaizdu, kad mažėja žmonių perkamoji galia, jie kelionėms ar atostogoms skiria mažiau lėšų. Sunku tikėtis, kad greitu laiku keleivių srautas šiuose maršrutuose stabilizuosis“, - DELFI sakė jis.
Tuo metu V. Trinkūno teigimu, rusai į Druskininkus atvyksta automobiliais, dalis atskrenda į Vilnių lėktuvais, o traukiniai jiems esą nėra taip patogu keliauti.
„Tegul „Lietuvos geležinkeliai“ vieną kartą susitvarko bilietų pardavimo klausimą, nes jie daugiau nei prieš tris mėnesius neparduoda bilietų. O rusai kartais prieš pusę metų pas mus užsisako paslaugas arba kartais išvažiuodami po Naujųjų metų užsisako kitiems Naujiems metams. Būdavo, kad jie nebegaudavo bilietų, todėl turbūt nusisuko nuo geležinkelių“, - svarstė pašnekovas.
Mato priešingą tendenciją
Tuo metu Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) gyvena visai kitokiomis nuotaikomis: per pirmuosius du šių metų mėnesius Maskvos ir Sankt Peterburgo kryptimis skrido 18,8 tūkst., o lygiai prieš metus – 18,1 tūkst. keleivių.
Lyginant praėjusius metus su 2012 m. matyti dar didesnis augimas. Per visus 2013 m. Rusijos kryptimi TVOU aptarnavo 136,4 tūkst., o per 2012-uosius – 111, 1 tūkst. keleivių.
TVOU komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė DELFI sakė, kad didėjantį keleivių srautą lemia ir besiplečiantis skrydžių bendrovių skaičius.
„Matome akivaizdų augimą. Prie jo prisideda ir tai, jog Rusijos turistams Lietuvos turizmo paslaugų sektorius atrodo vis patrauklesnis, nes vakarietiškas paslaugų ir aptarnavimo lygis gaunamas už patrauklią lietuvišką kainą, be to plečiasi galimybių atvykti ratas“, - komentavo ji.
Praėjusių metų rudenį oro maršrutų iš Rusijos tvarkaraštį papildė į Vilnių iš Sankt Peterburgo pradėjusios skraidyti Rusijos avialinijos „Polet Airlines“. Šiuo metu iš Vilniaus į Maskvą skraido „ Aeroflot“, „TransAero“, „Utair“, o į Sankt Peterburgą - „Polet Airlines“.
Ekonomikos analitikai prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika gali stagnuoti: prognozuojamas vos 1,5-1,8 proc. augimas
Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pastaraisiais metais tiesioginis Lietuvos eksportas į Rusiją nuosaikiai mažėjo ir praėjusiais metais sudarė 2,9 proc. Likusi dalis - apie 16 proc. - teko reeksportui, todėl labiausiai, jo vertinimu, stojant Rusijos ekonomikai gali nukentėti transporto sektorius, kuris iki 30 proc. pajamų gauna iš Rusijos.
DELFI jau rašė, kad Rusijos kelionių agentūros „Žarkov-tur“ generalinis direktorius Andrejus Žarkovas nuogąstavo, kad planuoto turistų srauto per gegužės šventes į Lietuvą gali ir nebūti, nes dalis jų yra išsigandę dėl skleidžiamos propagandos.
Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje apsilankė 360 tūkst. rusų turistų. Tai 10 proc. daugiau nei 2012 metais. Vieno ruso turisto išlaidos Lietuvoje vidutiniškai sudaro 1510 litų, Lietuvoje jis praleidžia vidutiniškai penkias naktis.
DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo spaudos konferenciją pareiškė, kad per susidūrimus Kijeve veikė specialiai Lenkijos ir Lietuvos bazėse apmokyti žmonės. Taip Rusijos lyderis pakartojo melagingus rusiško kanalo „Pervyj kanal“ tvirtinimus, esą „Ukrainoje perversmą organizavusius kovotojus“ rengė Lietuvoje. Rusijos kanalo duomenimis, esą kovotojai buvo rengiami vienoje Trakuose esančioje kaimo turizmo sodyboje.
Pirmadienį išplatintoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje buvo įvardytos konkrečias žiniasklaidos priemones, kuriomis Rusija vykdo savo informacinę politiką. Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.
