Prokuroras Linas Kuprusevičius sako, kad dvi operacijos, dėl kurių padaryta žala viršijo milijoną litų, buvo padarytos per klaidą, o ne tyčia:
„Dvi operacijos, padarant užskaitas dviejų bendrovių sąskaitose, prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams. Buvo viršytas maksimalus leistinas užskaitų dydis –100 tūkst. eurų. Tad veika kaip ir buvo padaryta, žala buvo padaryta – visų pirma bankui „Snoras“, jo kreditoriams, tačiau turi būti nustatyta asmens kaltė“, - teigė L. Kuprusevičius.
„Dėl tyčios apskritai jokių duomenų nebuvo nustatyta: nei kad būtų kažkas žinoję iš asmenų, kad tai yra neteisėtos operacijos, kad jie būtų kažkaip veikiami ar privačių bendrovių, ar jų atstovų, ar kitų asmenų – jokių domenų, kurie įrodytų buvus tyčinei kaltei, nebuvo nustatyta“, - sakė jis.
„Išsamaus ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratoriaus veiksmuose nėra iš pradžių įtartų nusikalstamų veikų požymių, ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės banko turto iššvaistymo prokuroro nutarimu nutrauktas, o 1 mln. 232 tūkst. 283 litų suma grąžinta į banko „Snoras“ sąskaitą“, rašoma prokuratūros pranešime.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadose konstatuota, kad po paskelbto banko „Snoras“ bankroto buvo atliktos dvi finansinės operacijos, kuriomis buvo viršyti leidžiami maksimalūs užskaitų dydžiai, o tai sukėlė pagrįstų įtarimų dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos.
Tačiau tolesnio ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad bankroto administratorius, nebūdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir nebūdamas išsamiai susipažinęs su mūsų šalies teisės aktais, nuolat konsultavosi su atitinkamų sričių specialistais, banko darbuotojais, tarptautine ir Lietuvos advokatų kontoromis. Šio bankroto administratoriaus iniciatyva banke „Snoras“ buvo įkurtas ir pastoviai veikiantis Paskolų komitetas. Tai rodo, kad vykdydamas savo pareigas bankroto administratorius siekė užtikrinti, kad kiekvieną klausimą spręstų kompetentingi asmenys, kurių sprendimai būtų paremti galiojančiais teisės aktais bei praktika, tai yra ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bankroto procedūra šiame banke būtų atlikta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, teigia prokuratūra.
Įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis prokuroras savo nutarime pažymėjo, kad bankroto administratoriaus veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo. Jam taip pat panaikinta anksčiau paskirta kardomoji priemonė – 120 tūkst. litų dydžio užstatas.
Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgdama į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadas dėl bankroto procedūrų metu viršytų leidžiamų maksimalių užskaitų dydžių, minėto bankroto administratoriaus atstovauta tarptautinė finansų konsultacijų įmonė šių metų vasarą savo sprendimu geranoriškai pervedė visą viršytą sumą į banko ,,Snoras“ sąskaitą. Pastaroji civilinio proceso tvarka turi teisę kreiptis į teismą siekiant susigrąžinti lėšas iš Lietuvos įmonių, kurių prašymais ir buvo įvykdytos dvi finansinės operacijos.
Šis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas skyriaus vyriausiajam prokurorui.
