Šią informaciją „Grigeo“ išplatino per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. Delfi bandė susisiekti su G. Pangoniu, tačiau verslininkas telefono nekėlė. Visgi po kurio laiko redakcija sulaukė pačios bendrovės pranešimo spaudai.

Jame verslininkas teigė, kad visa ši situacija šiandien jam – didžiulė pamoka.

„Nesikratau atsakomybės ir užtikrinu, kad „Grigeo Klaipėda“ deda visas pastangas, kad žala gamtai būtų kuo greičiau atlyginta. Vis dėlto, man tai yra asmeninė pamoka, kokių pasekmių gali atnešti per didelis pasitikėjimas komanda ir jos vadovais.

Nors vadovai, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą, iš bendrovės už galimą turto iššvaistymą buvo atleisti dar praėjusių metų viduryje, šešėlis šiandien krinta ant visų mūsų, net ant kelis mėnesius ar vos kelias savaites dirbančių vadovų. Nepaisant to, tikiuosi, kad ši istorija nesugriaus pasitikėjimo esamais ir būsimais vadovais.

Jaučiu pareigą dar kartą atsiprašyti visuomenės ir užtikrinti, jog bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su tyrimą vykdančiomis teisėsaugos institucijomis ir esame ypač suinteresuoti kuo greičiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes“, – įmonės atsiųstame pranešime buvo cituojamas G. Pangonis.

Bendrovės žiniomis, ikiteisminiame tyrime ketinama pareikšti įtarimus ar specialiaisiais liudytojais apklausti visus esamus ir buvusius „Grigeo Klaipėdos“ vadovus.

Klaipėdos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS informavo, kad įtariamųjų padaugėjo iki septynių, o paskutiniam jų įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

Šiuo metu tyrime iš viso įtariami septyni fiziniai asmenys, iš kurių penki – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo, du – dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje.

Klaipėdos prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Tuo metu tyrime buvo įtariami šeši fiziniai asmenys. Prokuratūros atstovai BNS teigė, kad visi įtariamieji ėjo vadovaujančias pareigas įmonėje.

Dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas BNS yra patvirtinęs, kad teisėsauga jam yra pareiškusi įtarimus, tačiau nekomentavo, kokiame ikiteisminiame tyrime ir kuo konkrečiai jis įtariamas.

Pati „Grigeo Klaipėda“ vakar išplatino pranešimą spaudai, kuriame buvo skelbiamos jų sudarytos vidinės komisijos tyrimo išvados. Jose akcentuota, kad kaltę turi prisiimti buvę vadovai.

Nuo 1994 metų rugsėjo iki 2013 metų birželio „Grigeo Klaipėdai“ vadovavo Arūnas Pasvenskas, 2013-2019 metais – Vidas Beržonskis, o nuo 2019 metų birželio iki gruodžio – Robertas Krutikovas.

Pasak išvadų, veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ tinklus, o jais į Kuršių marias, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo metu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovu buvo Jonas Garalis.

Tiek V. Beržonskis, tiek J. Garalis iš „Grigeo Klaipėdos“ buvo atleisti 2019 metais. „Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų teisme reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėda“ praėjusią savaitę pranešė prašanti Aplinkos apsaugos departamento įvertinti žalą, kad galėtų ją atlyginti.

G. Pangonis „Grigeo“ grupę valdo nuo 2001 metų, jo valdomai „Ginvildos investicijai“ 2019-ųjų rugsėjo pabaigoje priklausė 43,5 proc. bendrovės akcijų.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ grupei priklauso nuo 2010 metų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (222)