Kaip praneša AFP, Švedijos finansų ministerija pakoregavo 2010 metų ekonomikos augimo prognozes: balandį prognozuojamas augimas buvo 2,5 proc., dabar manoma, kad jis bus 3,3 proc.
Nuo finansinės krizės pradžios Švedija tapo antrąja šalim
i po Norvegijos, kuri pakėlė oficialią palūkanų normą. Švedijos finansų ministras Andersas Borgas teigė, kad ekonomika greit atsigaus ir nedarbo lygis sumažės labiau nei buvo prognozuojama.
Šios augimo prognozės buvo paskelbtos likus maždaug dviem mėnesiams iki parlamento rinkimų. Šiuose rinkimuose centro-dešinės koalicija sieks perrinkimo naujai ketverių metų kadencijai. Tikėtina, kad po tokių ekonomikos augimo prognozių ši koalicija gali laimėti.
Ketvirtadienį, liepos 1 dieną, Švedijos centrinis bankas pakėlė palūkanų normą ketvirčiu procento – nuo 0,25 proc. iki 0,5 proc. 0,25 proc. palūkanų norma šalyje buvo laikoma 12 mėn. Švedijos centrinis bankas tuo metu teigė, kad „Švedijos ekonomika po tokio nuosmukio auga itin greitai“.
Tokios Švedijos ekonomikos augimo prognozės tik dar labiau patvirtina tą faktą, kad Skandinavijos šalys po krizės atsigauna greičiausiai iš visų Europos šalių.
2011 metų Švedijos ekonomikos augimo prognozės yra šiek tiek mažiau optimistiškos nei 2010 metų – ekonomika augs 3,8 proc., nors prieš tai buvo prognozuojamas 3,9 proc. augimas.
2012 metų augimo prognozės yra 3,9 proc., 2013 metų – 3,3 proc., 2014 metų – 2,7 proc.
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas teigė, kad „labiausiai stebina tai, kad darbo rinka vystosi stipriau nei tikėtasi“. Pokyčiais darbo rinkoje, t.y. sumažėjusiu nedarbu, yra grindžiamos ir naujosios ekonomikos augimo prognozės. Švedijos atsigavimas iš dalies siejamas su tuo, kad padidėjo Kinijos paklausa Švedijos industrinėms prekėms.
Pagal naujausius duomenis, Švedijos nedarbo lygis šiais metais sieks 8,9 proc., nors prieš tai buvo prognozuojamas 9,2 proc. nedarbas. Tikimasi, kad nedarbas šalyje sumažės iki 6 proc. 2014 metais.
Kita vertus, anot „Riskbank“, Švedijos centrinio banko, analitikų, Švedijos ekonomikos augimo prognozės gali būti pernelyg optimistiškos: Švedija daug eksportuoja į Europą, tačiau Europoje šiuo metu karpomos išlaidos ir mažėja paklausa tiek vidaus, tiek importuojamoms prekėms. Taigi paklausa Švedijos prekėms taip pat gali sumažėti.
Kaip skelbia „Financial Times“, Vokietijos ekonomika sustiprėjo po to, kai euras nuvertėjo maždaug 10 proc. Euro nuvertėjimas reiškia, kad atpinga europietiškos prekės užsieniečiams, taigi tai lemia ir užsienio paklausos toms prekėms padidėjimą.
Tačiau, apskritai imant, bendras eurozonos ekonomikos veikimas yra temdomas pietinių Europos šalių krizės.
