aA
Tikėtina, kad greitai Lietuvoje matysime teigiamų pokyčių – baimė dėl viruso mažės, žmonių lūkesčiai taip pat gali keistis į gerąją pusę. Tiesa, nemalonių pokyčių, tikėtina, išvysime kur kas vėliau, po kokių septynių ar šešių mėnesių. Laidoje Delfi diena svarstyta, kaip keisis Lietuvos ekonomikos veidas bei kaip pajusime krizės padarinius.

Po maždaug pusės metų laukia nemaloni staigmena

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad šiuo metu gamyba pradeda atsigauti, tačiau po šešių mėnesių ar dar šiek tiek daugiau bus galima pamatyti labai nemalonių padarinių.

„Jeigu žiūrėtume į šiandieną, matome, kad gamyba pradeda atsigauti. Šiandien prastovoje truputį mažiau įmonių, nei buvo praėjusią savaitę ir anksčiau. Šiuo metu yra 65 proc. jau veikiančių įmonių, manau, nuo šios savaitės tas skaičius dar keisis. Atrodo, kad trumpuoju laikotarpiu viskas gana neblogai, jaučiasi ir Europos paklausa, bet ilguoju laikotarpiu, manau, tie kalneliai dar tik laukia ateityje.

 Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Manau, kad ypač pramonė pajus tą efektą, kai nukrenta lietaus lašas ir ratilai vandenyje juda į šonus. Manau, kad tie ratilai turėtų atsiristi po kokių šešių ar septynių mėnesių; greitu laiku situacija stabilizuosis, įprasime gyventi su koronavirusu, o iš esmės situacija pasikeis į gera tik tuomet, kai bus atrasta vakcina ir bus galima išspręsti šią krizę vienu ypu“, – sakė V. Janulevičius.

Trumpuoju laikotarpiu atrodo, kad viskas yra gana neblogai, jaučiasi ir Europos paklausa, bet ilguoju laikotarpiu, manau, tie kalneliai dar tik laukia ateityje.
V.Janulevičius

Gyvenome nežinomybėje

Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad žmonės šiuo metu gyvena nežinomybėje ir baimėje.

„Aš manau, kad blogiausia buvo tai, kad buvo daug nežinomybės ir baimės. Tas jau praeityje. Šiandien jau kvėpuojame laisviau, jau po truputį gyvenimas grįžta į biurus, tai reiškia, kad ta didžiulė baimė ir nežinomybė jau yra praeityje. Kitas etapas – atsistatymo. Kitaip sakant, sugrįžimo į normalų gyvenimą. Jame bus labai daug iššūkių ir, manau, kad jie bus lengviau įveikiami nei baimė. Matyt, bus ir bedarbystės augimas, bus ir tam tikrų bankrotų kompanijų, manau, kad mes tai sugebėsime įveikti kiek lengviau nei baimę“, – sako pašnekovas.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis tikina labai ryškios žmonių baimės nematantis. Anot jo, tai, kaip toliau klostysis galimas Lietuvos scenarijus, priklausys ir nuo pasaulio ekonomikos.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Aš manau, kad tas baimės faktorius yra stipriai pervertintas. Kažkaip nepastebėjau, kad Lietuvos žmonės būtų labai įbaiminti. Pažiūrėkite į mūsų statistiką – kiek mažai infekuotų, mirusių iš viso nežymus skaičius. Prisiminkime, kad per metus Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių. Beje, pavasarį daugiau negu vidutiniškai. Šiuo metu nuo metų pradžios Lietuvoje mirė apie 20 tūkst. žmonių, iš jų tik apie 50 infekuotų.

Aš manau, kad tas baimės faktorius yra stipriai pervertintas. Kažkaip nepastebėjau, kad Lietuvos žmonės būtų labai įbaiminti. Pažiūrėkite į mūsų statistiką – kiek mažai infekuotų, mirusių iš viso nežymus skaičius.
R.Rudzkis

O kas mūsų laukia, pirmiausia, bus geresnė situacija, nes bus šalinami apribojimai. Kai kurie verslo sektoriai atsigaus. Pirmiausia, restoranai, turizmas. O žiūrint dar toliau į priekį, viskas labai priklausys nuo to, kas bus pasaulyje, Europos Sąjungoje, nes Lietuva labai priklausanti nuo eksporto“, – sako ekonomistas.

Iš krizės galime ir išlošti

V. Janulevičius sako, kad šiuo metu didesnis dėmesys yra skiriamas mažesniosioms pramonės įmonėms.

„Kol kas labai tragiškos situacijos su stambesne pramone nėra. Mes suprantame, kad dabar dėmesys yra labiau nukreiptas į mažuosius, jie jau pradeda gauti tas paskatas, tai yra finansinų prasme akivaizdu. Iki vidutinių tai dar neatėjo“, – sako jis.

„Mes galime būti ir laimėtojai – perimti dalį prekių, kurias šiandien tiekia Azija, nes visos tos tiekimo grandinės, kurios buvo iki šiol su Kinija, nuo vaistų pramonės iki visos kitos pramonės, tai tos grandinės buvo sutrūkusios. Labai gerai, kad mes priklausomi nuo eksporto į Kiniją labai nedaug, apie tris procentus, bet apie septynis ar aštuonis procentus importuojame, todėl to labai stipriai nepajautėme. Šalys, kurios yra priklausomos 15-20 proc. ar dar daugiau, pavyzdžiui, JAV, ji pirmoji pajautė tą grandinės sustojimą. Žinoma, ne viskas atrodo logiška iš Baltųjų rūmų pozicijos, bet kai kurie dalykai yra labai logiški – daugiau sugrąžinti tas grandines pas mus į vidų, į Amerka, į ES, nes niekas nežino, galbūt rytoj bus antras virusas, vėliau – trečias ir panašiai. Jeigu pasiruošime, toliau išlaikysime pramonę, kuri yra pridėtinė vertė ir ne viską gaminsimės Kinijoje, manau, kad galime ir išlošti, tapti mini Kinija ES viduje“, – tikino V.Janulevičius.

Kaip paveiks NT situaciją

Tuo tarpu A.Avulis labiau patikslino tai, ką laidos pradžioje jis pavadino žmonių baime dėl ateities. Jo teigimu, yra tam tikra grandinė, kuri liečia beveik visus žmones, kurie pasiėmė paskolas. Pašnekovas taip pat sako, kad kai kurie sektoriai išties yra gerokai apmirę.

„Vidaus vartojimas ženkliai priklauso nuo tos emocinės aplinkos. Kaip žinote, jis dabar yra labai stipriai apkarpytas ir sustojęs. Šiandien vidaus vartojimas geriausiai veikia maisto mažmeninėje prekyboje, ji tikrai nesustojusi, bet jeigu paimtume kitus sektorius, jie tiesiog yra apmirę, ypač sugriuvęs turizmo sektorius, priskirčiau ir nekilnojamąjį turtą ir visuomeninį maitinimą, daugybė prekybos įmonių, parduotuvių, net jeigu ir pradėjo veikti prekybos centrai, tai apyvartos yra gerokai mažesnės parduotuvių, nei buvo prieš kelis mėnesius.

Vidaus vartojimas ženkliai priklauso nuo tos emocinės aplinkos. Kaip žinote, jis dabar yra labai stipriai apkarpytas ir sustojęs.
A.Avulis

Paimkime rūbus, batus, automobilius, statybines medžiagas – daug dalykų, ant ko laikėsi prekyba ir kaip ji dabar atrodo. Ji yra susijusi su tuo, ką aš pavadinau baime ir neužtikrintumu. Žmonės nežino ir baiminasi, ar jų atlyginimai bus tokie patys po mėnesio, ar turės darbą ar ne.

Prognozuoja, kas laukia Lietuvos po koronaviruso krizės: situacija gerės, tačiau po pusės metų – nemaloni staigmena
© DELFI / Andrius Ufartas

Aš savo įmonei visa tai garantavau, bet tokių įmonių nėra labai daug ir jie negali garantuoti žmonėms, nes jei nėra pajamų, iš ko gali mokėti atlyginimą. Toliau – kaip ta baimė įsijungia į visą grandinę. Pavyzdžiui, bankai šiandien finansuoja verslą, suteikia paskolas privatiems asmenims, ką bankai vertina? Prognozes, o jos yra nekokios, ekonomika kris. Bankai tai įvertina ir tada, jeigu yra kas nors paėmęs paskolą būstui įsigyti, dabar visi galvojame, kaip čia bus su būsto kainomis, jeigu bankai įsivertina, kad turtas gali nuvertėti, tai ką tai gali reikšti? Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių žmonių, kurie paėmė paskolas, jų turto vertė nukris ir bankai, sudarydami sutartį su kredituojančiu, jiems numato tam tikras sąlygas. O Centrinis bankas kontroliuoja komercinius bankus“, – sako A.Avulis.

Anot jo, jeigu nepavyksta pasiekti susitarto procento, tai jau reiškia, kad bankas nevykdo reikalavimo.

„Tuomet centrinis bankas gali paprašyti papildyti kapitalą. O kas gali? Tik akcininkai, kurie neturi arba negali. Galiausiai iš viso to išeina baimė, kuri mums diktuoja, kad mes nesame užtikrinti, ar kainos NT bus tokios pačios ar kris“, – sako A.Avulis.

Nemano, kad kainos stipriai keisis

Ekonomistas R.Rudzkis mano, jog žmonės išties turi labai prastus lūkesčius dėl ateities.

„Mano akiratyje žodžiai baimė ir lūkesčiai – šiek tiek skirtingi. Didelių baimių, pasikartosiu, manau, kad nėra, bet kad nėra gerų lūkesčių – tas tiesa. Prastėjantys lūkesčiai neigiamai veikia tiek statybų sektorių, tiek NT. Tie neigiami lūkesčiai, matyt, laikysis tol, kol nepradės gerėti situacija“, – sako ekonomistas.

Tiesa, dideliems kainų pokyčiams ekonomistas priežasčių nemato.

Mano akiratyje žodžiai baimė ir lūkesčiai – šiek tiek skirtingi. Didelių baimių, pasikartosiu, manau, kad nėra, bet kad nėra gerų lūkesčių – tas tiesa. Prastėjantys lūkesčiai neigiamai veikia tiek statybų sektorių, tiek NT. Tie neigiami lūkesčiai, matyt, laikysis tol, kol nepradės gerėti situacija.
R.Rudzkis

„Artimiausiu metu infliacija neturėtų įsisukti vien dėl to, kad pirkimas yra sumažėjęs. Kai lūkesčiai prasti, žmonės neskuba pirkti nebūtiniausių prekių. Taip pat labai nukritusios naftos ir dujų kainos, kas labai veikia bendrą infliaciją. Artimiausiu metu infliacijos šoktelėjimo aš nesitikiu, tačiau ar tas besaikis pinigų spausdinimas, kuris dabar vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir iš dalis ES, ar jis nesukels po metų ar dviejų infliacijos bangos, štai tokia grėsmė yra“, – kalbėjo ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
3.2419

„Kauno Akropolis“ rytoj atveria duris – ką būtina žinoti vykstantiems apsipirkti? (2)

Vyriausybei švelninant karantino šalyje sąlygas, nuo pirmadienio atnaujinama visa Kauno...

Marius Narmontas apie „Rail Baltica“ projektą: šiais metais daugiausia dėmesio skiriama didelio masto statybos darbų pasirengimui (2)

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą vykdančios bendrovės „RB Rail AS”...

Vyriausybė veiklą atnaujinti leido, bet kino teatrai durų dar neatvers kelias savaites (42)

Vyriausybė nuo pirmadienio leido atnaujinti kino teatrų paslaugas, tačiau bilietų dar galima...

Po atlaisvinimų veiklą atnaujinusios sanatorijos ir SPA siūlo naujas paslaugas: telefonai netilo viso karantino metu (43)

Po Velykų Lietuvoje atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, darbą atnaujina per karantiną...

Apžvelgė VMI sąraše esančias įmones: rizika auga, bet feniksų nematyti (2)

VMI sąraše esančių įmonių rizika auga greičiau nei likusio verslo, darbuotojų skaičius vis...

Top naujienos

Dėl kinų virusologo ištartos frazės nerimo signalai nuaidėjo per visą pasaulį (6)

Auga susirūpinimas, kad Kinijos sukurtos vakcinos nuo COVID-19 yra mažiau veiksmingos kovoje...

Naujas reikalavimas gali tapti dar vienu iššūkiu abiturientams: jeigu jo neįvykdys, nebus prileisti prie egzaminų (84)

Šių metų abiturientai beveik visus mokslo metus mokėsi nuotoliniu būdu, bet tai ne vienintelis...

Šioje šalyje apie pandemiją jau primena tik kaukės: tai vienintelis kelias išspręsti tą baisią situaciją (361)

Vakcinacijos apimtimis pasaulyje lyderiaujantis Izraelis grįžta į normalų gyvenimą. Lietuvos...

Per praėjusią parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, pirmąja doze paskiepyti 1452 žmonės ligoninėse šiuo metu gydomas 1101 COVID-19 pacientas (184)

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 726 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė...

Kritiškai įvertino „valstiečių“ svarstymus trauktis iš derybų rengiant susitarimą dėl švietimo: trūksta argumentų ir kantrybės (45)

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą rengiančių partijų atstovai kritiškai vertina...

Baisus įvykis Elektrėnuose: moteris nužudyta, jos sugyventinis irgi negyvas (25)

Sekmadienį, apie 9.10 val., Elektrėnuose , Sodų g. esančiame bute, rasti negyvų sugyventinių...

„Youtube“ asmenybė per 2 minutes pasiuntė UFC kovotoją į nokautą – nori pamokyti ir McGregorą (26)

„Youtube“ asmenybė ir aktorius Jake'as Paulas savo ambicijas susigrumti su UFC žvaigžde Conoru...

Vyriausybė veiklą atnaujinti leido, bet kino teatrai durų dar neatvers kelias savaites (42)

Vyriausybė nuo pirmadienio leido atnaujinti kino teatrų paslaugas, tačiau bilietų dar galima...

Transliacija / Šv. Mišių iš Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios transliacija

Balandžio 18 d. sekmadienis Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo)...