Apskritai turizmo pramonė nuo tada, kai buvo atšaukti pandeminiai karantinai, stabiliai auga, ir pagal šią tendenciją iki 2035 m. sektoriaus išlaidos gali pasiekti 2,9 trilijono JAV dolerių. Atsižvelgiant į netiesioginį turizmo indėlį į pasaulio ekonomiką, – pavyzdžiui, viešbučių perkamas prekes iš aplinkinių verslovių ir vietinių viešbučių darbuotojų perkamąją galią, – kelionių pramonė taptų 16 trilijonų JAV dolerių vertės jėgaine, atsakinga už 11,5 proc. pasaulio BVP.
Visos šios prognozės sudaro Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos (angl. The World Travel & Tourism Council, WTTC) 2025 m. ekonominio poveikio tyrimo ataskaitos pagrindą, baltąją knygą, – ją kasmet skelbia žmogaus teisių gynimo organizacija, kuriai labiausiai patikima vertinti pramonės ekonominį poveikį.
Pagrindinės prognozės – vėliau bus pateikta išsamesnės informacijos – buvo parengtos kartu su konsultacine įmone „Oxford Economics“, o balandžio 9 d., prieš jas išplatinant plačiau, jomis pasidalinta tik su naujienų agentūra „Bloomberg“.
Vis dėlto būtina pabrėžti, kad tyrimas buvo atliktas prieš D. Trumpo administracijai paskelbiant apie tarifus maždaug 90 pasaulio šalių, dėl kurių gali pabrangti prekės, nukentėti skrydžių prieinamumas ir sumažėti JAV turistų, – kurie garsėja kaip daugiausia per keliones išleidžiantys keliautojai, – laisvai disponuojamos pajamos.
Paklausta apie tarifų ir gresiančios recesijos poveikį ataskaitos rezultatams, WTTC prezidentė ir vyriausioji vykdomoji pareigūnė Julia Simpson, regis, dėl to pernelyg nesuka galvos.
„Tikimės, kad šiais metais tarptautinės kelionės bei išlaidos ir toliau sparčiai augs, nepaisant tam tikrų trumpalaikių sunkumų“, – sako ji agentūrai „Bloomberg“.
Pasak jos, nuo tada, kai komanda baigė savo tyrimą, daug kas pasikeitė, tačiau žmonės ir toliau teikia pirmenybę savo kelionėms: „Nežinome, kaip bus įvedus muitus, tačiau šiuo metu tai vertiname kaip tam tikrą nežymų atitrūkimą nuo normos.“ Tiek WTTC, tiek „Oxford Economics“ pasaulio ekonomikos neapibrėžtumą aiškina kaip trumpalaikę problemą, priduria J. Simpson.
Iš dalies taip yra dėl to, kad žmonės atostogas planuoja iš anksto – už daugelį kelionių sumokama iš anksto.
Panagrinėkime WTTC vasaros kelionių duomenis, kurie atspindi esamas rezervacijas. Iš jų matyti, kad Prancūzijoje ir Ispanijoje šie metai prognozuojami rekordiniai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Artimųjų Rytų regionai išsiskiria išties gerais turizmo rodikliais. Taip pat tikimasi, kad Afrikos kelionių sektorius prisidės 225 mlrd. dolerių – beveik 8 proc. žemyno BVP, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2019 metais.
WTTC analizė rodo, kad kelionių ekonomika gali nukentėti JAV ir Kinijoje – tai dar vienas įvertinimas, atliktas prieš abiem šalims pradėjus taikyti muitus, kurie nuo šiol viršys 100 proc. iš JAV pusės ir 34 proc. iš Kinijos. Atskiroje balandžio 3 d. „Oxford Economics“ paskelbtoje prognozėje, skirtoje JAV turizmui, numatoma, kad atvykstančiųjų turistų skaičius sumažės 9,4 proc., o tai lems 9 mlrd. dolerių išlaidų deficitą JAV.
Šis sumažėjimas siejamas su įvairiais veiksniais, įskaitant netikrumą dėl JAV sienų ir imigracijos politikos, stiprų dolerį, žalą reputacijai ir ekonomikos nuosmukį Kanadoje bei Meksikoje – dviejose svarbiausiose Amerikos lankytojų rinkose.
„Šiais metais Jungtinės Valstijos vis dar bus didžiausia kelionių ir turizmo rinka pagal savo indėlį į BVP, tačiau taip, yra tam tikrų sunkumų“, – pripažįsta J. Simpson, žadėdama artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais pateikti išsamesnę analizę.
Ji taip pat priduria, kad turizmo sektorius pasirodė esąs akivaizdžiai atsparesnis – po didelių karų, pasaulinės pandemijos ir kitų stichinių nelaimių jis atsigavo greičiau nei dauguma kitų sektorių.
Nepaisant optimistinių prognozių, J. Simpson neslepia savo susirūpinimo. Pirma, „niekas nežino“, kaip tarifai gali paveikti sudėtingas pasaulines tiekimo grandines, nuo kurių priklauso kelionės.
„Iš tiesų neturėčiau sakyti nei X, nei Y, nes esame pačiame kažkokio proceso epicentre, – sako ji. – Mums reikia tik palaukti ir pasižiūrėti, kaip viskas išsirutulios.“