Lietuvos verslo įsitvirtinimas Vakarų Europos ir kaimyninių šalių rinkose lems eksporto faktoringo apimčių augimą iki 50 proc. tarp nebankinio finansavimo įmonių. Šiems pokyčiams turi ruoštis ir pačios įmonės, ir nebankiniai finansuotojai, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per pirmuosius 2017 m. tris ketvirčius šalies bankinio faktoringo portfelis augo 22,7 proc. iki 528,45 mln. Eur (2017 m. III ketv.). Analogišku laikotarpiu 2016 m. faktoringo portfelis augo 17,23 proc. nuo 367,365 mln. Eur (2015 m. III ketv.) iki 430,651 mln. Eur (2016 m. III ketv.). Analizuodami rinkos tendencijas, ekspertai prognozuoja, kad šiais metais faktoringo portfelis Lietuvoje gali augti iki 25 proc. ir netgi viršyti 648,96 mln. Eur kartelę, užfiksuotą prieškriziniais 2008 metais.
Pagal finansuotas sąskaitas jau lenkia bankus
Kaip teigia „SME Finance“ direktorius Mindaugas Mikalajūnas, ženkliai spartesnis augimas prognozuojamas būtent nebankiniam finansavimui. Šios paslaugos paklausą lemia didžiulis smulkių ir vidutinių įmonių poreikis gauti lėšas per keletą dienų, ko įprastai negali užtikrinti nė vienas iš tradicinių finansuotojų, tokių kaip bankai ar unijos.
Šiuo metu nebankinio faktoringo rinkoje Lietuvoje aktyviausiai veikia penkios sąskaitų finansuotojos, kurių valdomas faktoringo portfelis bendrai sudaro apie 14–15 mln. Eur. Didžiausią rinkos dalį (apie 50 proc.) užima „SME Finance“, šiuo metu valdanti 8 mln. Eur faktoringo portfelį. Toliau rikiuojasi „Debifo“ (3 mln. Eur*), „Capitalia“ (iki 1 mln. Eur*), „Finneo“ (iki 1 mln. Eur*), „First Finance“ (iki 1 mln. Eur*) ir kitos kreditų bendrovės.
2016 m. LB paskelbti rezultatai (kol kas vėlesni duomenys viešai nėra paskelbti) rodo, kad Šiaulių banko faktoringo paslaugų portfelis siekė 4,7 mln. Eur, banko „Citadelė“ – 2,3 mln. Eur, o Medicinos banko – 0,2 mln. Eur.
M. Mikalajūnas pastebi, kad didžiausias augimas – net iki 50 proc. – prognozuojamas būtent eksporto faktoringui.
„Mūsų klientų analizė rodo, kad Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas vis labiau įsitvirtina Vakarų Europos ir kaimyninėse rinkose – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, taip pat ir Ukrainoje, – aiškina M. Mikalajūnas. – Galimybė pasinaudoti sąskaitų finansavimo paslauga leidžia Lietuvos įmonėms atgauti lėšas per keletą dienų ir vėl investuoti jas į tolesnę plėtrą.“
