Lotynų Amerikos indeksai pastebimai sureagavo į Turkijos liros ir akcijų rinkos griūtį, nes šios tradiciškai laikomos orientyru besivystančių šalių valiutoms ir indeksams.
Nuo metų pradžios Turkijos lira jau neteko apie 40 proc. JAV dolerio bei euro atžvilgiu.
Rugpjūčio 10 d. Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 18 procentų. Toks nuosmukis užfiksuotas iškart po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie muitų didinimą aliuminiui bei plienui iš Turkijos - atitinkamai 20 ir 50 proc.
Turkijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė esąs pasirengęs „imtis visų būtinų priemonių“ siekiant užtikrinti finansinį stabilumą po liros griūties, tačiau kol kas šie pažadai Turkijos valiutai teigiamo poveikio neturėjo.
Be to, Lotynų Amerikos rinkas neigiamai paveikė ir pastaruoju metu smukusios pasaulinės naftos kainos, kurios ėmė kristi po pranešimų apie išaugusias JAV naftos atsargas.
Vėliau naftos kainos stabilizavosi ir net ėmė kilti, Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) paskelbus apie gavybos sumažėjimą Saudo Arabijoje. Vis dėlto, OPEC duomenimis, toks sumažėjimas susijęs daugiausia su silpnesniais nei tikėtasi duomenimis apie naftos paklausą Lotynų Amerikoje antrąjį šių metų ketvirtį.
Atskirų Lotynų Amerikos šalių rinkos toliau stebės ir vietos naujienas. Pavyzdžiui, Brazilijos indeksus teigiamai paveikė agentūros „S&P“ sprendimas patvirtinti šalies skolinimosi reitingus ties BB- lygiu.
Venesueloje valdžia toliau mėgina įveikti šalį apėmusią didelio masto socialinę ekonominę krizę. Pavyzdžiui, šalies prezidentas Nicolasas Maduras pareiškė, kad visos valstybinės naftos bendrovės PDVSA operacijos nuo rugpjūčio 20 dienos bus atliekamos kriptovaliuta „El Petro“. Kartu, kaip rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys, naftos gavyba Venesueloje toliau pastebimai mažėja. Agentūros duomenimis, iki šių metų pabaigos naftos gavybos apimtys gali nukristi žemiau milijono barelių per parą lygio, tai yra daugiau nei 20 procentų.
