„Kitąmet ir 2017 m. Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiau nei šiemet“, - džiugią žinią paskelbė N. Mačiulis.

Pasak jo, tikimybė, kad ši prognozė neišsipildys siekia apie 30 proc. ir ši tikimybė remiasi į problemas ne vienoje rinkoje. Svarbus yra Graikijos, Rusijos, Brazilijos, Kinijos ir kitų šalių ateitis, mano ekonomistas.

Tokia neišsipildysiančio scenarijaus tikimybė yra viena didžiausių nuo 2009 m., priminė jis.

Visgi, pasaulio ekonomikai prognozuojamas santūriai teigiamas scenarijus: turėtų toliau atsigauti euro zona, kurioje beveik nebeliks valstybių recesijoje, taip pat turėtų spartėti JAV augimas. Kartu ryškės skirtumai tarp išsivysčiusių valstybių ir besivystančių rinkų, mano N. Mačiuslis.

Pasak ekonomisto, nereikėtų tikėtis spartaus Rusijos atsigavimo ir augimo šioje rinkoje, atitinkamai ir naftos kainos neturėtų sparčiai augti. 

Rusijos laukia tamsūs laikai, bet Lietuvai tai neaktualu

Ekonomistas priminė, kad ir kitų žaliavų gamybiniai pajėgumai yra pertekliniai, o tai reiškia, kad ilgai gyvensime pigių gamtinių išteklių eroje.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas nedidins palūkanų normų iki 2017 m., tačiau kiti centriniai bankai gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės banko sprendimas didinti bazines palūkanų normas jau padidino JAV dolerio kursą.

Kalbėdamas apie Kinijos ekonomiką, N. Mačiulis laikėsi pozicijos, kad šalies valiutos devalvavimas neatrodo įspūdingai palyginti su svyravimais Rusijos, Pietų Afrikos, Brazilijos ir kitų šalių valiutų kursuose.

Tačiau iššūkiu išlieka Kinijos ekonomikos lėtėjimas ir kaip tai pavyks suvaldyti šalies komunistinei vyriausybei.

Nerijus Mačiulis
Rusijos valiutų kursų svyravimas išlieka ir yra skausmingas gyventojams, nes mažina jų perkamąją galią nepaisant nemažinamų valstybės tarnautojų ir pensininkų pajamų. Pasak jo, Rusijos ekonomika jau artėja prie 2009 m. duobės, tad po pastarojo naftos kainų sumažėjimo, šalies ekonomika dar labiau nukentėjo.

„Tamsiausia nakties valanda Rusijai dar neišaušo“, - mano N. Mačiulis.

Visgi Lietuva tampa vis labiau nepriklausoma nuo Rusijos, dėl to ekonomistas daug apie Rusijos ateitį nusprendė nekalbėti.

Šiemet Lietuvoje tikimasi 1,8 proc. ekonomikos augimo, tai yra perpus mažiau nei prognozavo Finansų ministerija, tvirtindama šių metų biudžetą.

Tačiau Lietuvoje toliau mažėjo nedarbas, augo gyventojų pajamos, dėl to pajamos valstybės ir savivaldybių biudžetuose nemažėja, paaiškino jis.

Vertindamas išsivysčiusių šalių ekonomikos augimą, jis nurodė, kad nesitikima, kad JAV doleris ir euras pasieks paritetą, t. y., už 1 JAV dolerį reikės mokėti 1 eurą.

Prognozuojama, kad euras šiek tiek atpigs dėl JAV planuojamų padidinti bazinių palūkanų normų, nes tai padidins JAV dolerio kaip valiutos patrauklumą. Tačiau manoma, kad didelė dalis euro nuvertėjimo jau įvyko laukiant šio pokyčio, dėl to, N. Mačiulio nuomone, laukiamas pokytis nebus esminis. 

Visgi gyventojams tai šiek tiek turėtų pabranginti energetinius išteklius ir importuojamas prekes, pavyzdžiui, vaisius, riešutus ir kitus.

Įvardijo, kas Lietuvoje brangs


Prognozuojama, kad kitais metais į Lietuvą sugrįš infliacija, kuri sieks 2,5 proc., o 2017 m. - ir dar daugiau, tačiau pirmiausia brangs paslaugos, o ne pirmojo būtinumo sąnaudos. Ekonomistas paaiškino, kad paslaugos pirmiausiai brangs dėl augančių darbo sąnaudų.

Analizuodamas teiginį, kad po euro įvedimo Lietuvoje „viskas pabrango“, tai, anot N. Mačiulio, pasitvirtino tik tiems, kas valgo tik žuvį, vaisius arba maistą perka kavinėse ir restoranuose.

„Pagrindinės maisto prekės šiemet yra pigesnės nei pernai“, - bendrą tendenciją įvardijo jis.

Prognozuojama, kad nedarbas Lietuvoje 2017 m. sumažės 0,5 proc. nekuriant papildomų darbo vietų, tai lems mažėjančio darbingo amžiaus žmonių kiekis, nes pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai išeis į pensiją, o į jų vietas turėtų ateiti dabartiniai bedarbiai.

Lietuvos priklausomybė nuo eksporto išlieka ir šiemet yra didesnė nei 2008 m., tačiau pažeidžiamumas išoriniams šokams yra subalansuotas. N. Mačiulio nuomone, pagrindiniu potencialu Lietuvos ekonomikai augti yra euro zona.

„Priešingai nei mano kai kurie kiti Lietuvos ekonomistai“, - kitaminčiams įgėlė jis.

Kalbėdamas apie Lietuvos paslaugų sektoriaus priklausomybę nuo turistų iš kaimyninių šalių, N. Mačiulis pastebėjo naują tendenciją: labiausiai į Lietuvą daugėjo turistų iš Ukrainos, taip pat – Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Lenkijos. 

Visgi, jis pridūrė, kad turistai iš Rusijos ir Baltarusijos išlieka svarbūs Lietuvos turizmo sektoriui, tačiau, ekonomisto nuomone, Lietuvos turizmo sektoriui verta dabar persiorientuoti į turistus iš Vakarų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (740)